Česnakinį laikmetį keičia imbierinis?

, Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Česnakinį laikmetį keičia imbierinis?
Noras išvengti ligų ir susirgus greičiau pasveikti priverčia žmones elgtis įvairiai, tačiau ir gydytojų rekomendacijomis besivadovaujantys, ir savigyda užsiimantys dažniausiai pasižymi bendra savybe – turi bent vieną, jų nuomone, natūralų, veiksmingą receptą, padedantį nesusirgti arba lengviau pasveikti. Kokių tik receptūrų nėra, kokių tik pagrindinių jų ingredientų nesugalvota. Nuo spanguolių, česnako, medaus, alijošiaus iki bulvių lupenų, valgomosios sodos ar net vandenilio peroksido panaudojimo šių ligų profilaktikai.
 Natūraliosios medicinos žinovai neneigia, kad daugelis šių priemonių nepakenks, tačiau ir pripažįsta, kad didžioji dalis iš lūpų į lūpas sklindančių  receptų mokslinio pagrindimo neturi, o kai kurie net gali būti kenksmingi, ypač turintiems jautrų virškinamąjį traktą.
Jeigu prieš dešimtmetį priartėjus peršalimo ligų laikotarpiui namai ir įstaigos „pakvipdavo“ česnaku, mat šio augalo gydomosiomis savybėmis (kas, beje, yra įrodyta tyrimais) buvo ypač stipriai įtikėję lietuviai, tai pastaraisiais metais gal dėl česnako ilgai išliekančio kvapo, gal dėl jo ne visada malonaus poveikio skrandžiui, atrodo, jog jo pradėta vartoti kiek rečiau. Atrodo, jog natūraliu antibiotiku vadinamo česnako vietą užima imbieras. 
 
Žolinis augalas
Imbieras – žolinis augalas, kilęs iš Azijos. Šiais laikais – tai auginama kultūra, ne savaime gamtoje auganti. Mums puikiai žinoma imbiero šaknis naudojama ir maisto gamyboje kaip prieskonis, ir liaudies medicinoje kaip gydomoji priemonė. Imbiero galima įsigyti įvairaus pavidalo: nesmulkintos šaknies, džiovintų gabaliukų, miltelių, ekstrakto ar tinktūros.
Rytų medicinoje imbieras ir jo preparatai naudojami jau ne vieną šimtmetį. Nors mūsų tradicinė medicina negali pasigirti tokiomis giliomis šio augalo vartojimo tradicijomis, tačiau susidomėjimas šio augalo aktyviomis savybėmis ir atliekami tyrimai bei studijos atskleidė nemažai imbiero panaudojimo galimybių.
 
Nuo pykinimo ir reumato
Populiariojoje literatūroje apstu pagyrų imbierui, nesunku rasti tekstų, kuriuose kalbama apie šios šaknies naudingą poveikį kepenų veiklai, odos ir alerginių ligų, vėžio profilaktikos, parazitinių ligų, migreninio skausmo atvejais, galima rasti informacijos apie tai, kad jis gali būti naudingas esant reumatui, depresijai, artritui, nevaisingumui ar lytinės potencijos problemoms. Ilgiau panaršius po tokios literatūros platybes gali atrodyti, jog nėra ligos ar sutrikimo, kurio neįveiks imbieras. Ar taip gali būti? Deja, bet ne.
Tiesa, kad imbieras pasižymi aktyviomis medžiagomis. Jame aptinkama vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų įvairių aktyvumu pasižyminčių sudėtinių dalių.  Dalies veikliųjų medžiagų poveikis yra pademonstruotas bandymais, stebėjimais, kaip antai, kelias savaites vartojant tam tikrą kiekį imbiero ekstrakto, buvo pastebėtas padidėjęs virškinimo fermentų aktyvumas, tulžies išsiskyrimas. Imbieras mažina pykinimą, todėl šio augalo pagrindu gaminamos kapsulės padeda sumažinti nėštumo pykinimo ir jūros ligos pykinimo simptomus. 
 
Pagalbinė, bet ne pagrindinė priemonė
Imbieras pasižymi krešėjimą mažinančiomis savybėmis, tad teoriškai galėtų prisidėti prie tokių ligų kaip insultas ir infarktas prevencijos, tačiau svarbu pabrėžti, kad šioje srityje dar nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima naudojant šį augalą išvengti minėtų susirgimų.
Kadangi pastebėta, jog reguliariai naudojami imbiero preparatai skatina medžiagų apykaitą, tad pastaraisiais metais jis rekomenduojamas žmonėms, siekiantiems padailinti kūno linijas, sumažinti kūno svorį, tačiau ir šioje vietoje reiktų pabrėžti, jog joks šio ar kito augalo preparatas nepadės pasiekti norimų rezultatų be pagrindinių gyvenimo būdo pokyčių: mitybos korekcijos ir  didesnio fizinio aktyvumo.
 
Imunitetui nepakenks, bet stebuklų nepadarys
Visdėl to žmonės dažniausiai imbierą mėgsta vartoti, tikėdami jo galiomis kovoti su virusinėmis ir bakterinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vildamiesi jo imuniteto gerinimo savybėmis. Reguliariai vartojant apskaičiuotą imbiero preparato kiekį pastebėtas uždegimo slopinimo poveikis. Reiktų pabrėžti, kad atvejais, kuomet pastebėtas poveikis, buvo naudojami specialiai paruošti imbiero preparatai (milteliai, tinktūros), kurie buvo dozuojami atsižvelgiant į aplinkybes, bet ne geriama arbata.
Apie šio augalo įtaką uždegiminiam procesui užsiminta, o apie įtaką imuniteto stiprinimui belieka priminti, jog imunitetas – daugialypė, sudėtinga organizmo sistema, kurios tiek nusilpimas, tiek ir stiprinimas yra daugiapakopis procesas, susijęs su gyvenimo būdu: mityba, fiziniu aktyvumu, darbo-poilsio režimu, grūdinimusi, aplinka, genetika, todėl tikėtis, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui kartas nuo karto, o gal net dideliais kiekiais suvartojus imbiero mūsų imunitetas pasidarys neįveikiamas – naivu. Jis nepakenks, nors apie atsargumą jį vartojant reikia nepamiršti, tačiau stebuklų tikriausiai nepadarys. 
 
Kada negalima vartoti imbiero
Didesnis imbiero kiekis gali sukelti rėmenį, pilvo pūtimą, pykinimą ir kitus virškinamojo trakto sutrikimus.
Gali mažinti kraujo krešėjimą, todėl turintiems problemų su šia sistema bei prieš operacijas ar kitas intervencines procedūras reikia būti ypač atsargiems.
Kadangi imbieras daro įtaką gliukozės apykaitai, tad sergantys cukriniu diabetu imbierą arba jo preparatus turėtų vartoti labai atsakingai sekdami gliukozės kiekį kraujyje.
Reiktų nepamiršti, kad natūralioji medicina – galingas ir stiprus ginklas, tačiau, kaip juo naudotis geriau, kad patartų profesionalai.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)