Kalėdos. Kvepiantys namai
Gardžiais pyragais, viltimi…
Tu kaip kadaise pareini
Ir bunda širdyje jausmai.
Palmyra Pracuvienė
Mūsų senoliai gerbę advento metą, paisę nusistovėjusių papročių, tikėjimo nuostatų. Šį laiką prisiminė literatų klubo „Tėkmė“ poetai ir ansamblio „Skuja“ dalyviai.
Apie advento papročius kalbėjo Emilija Krušinienė. „Žodis „adventas“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia atėjimą. Ateis pasaulio atpirkėjas Kristus. Gruodžio 25-oji yra simbolinė Kristaus gimimo diena, o Kūčios reiškia „kūtelė, tvartelis“. Yra ir kitų hipotezių dėl šio žodžio kilmės. Kalėdos (lotyniškai calendae) – kalendorius, senais Romos imperijos gyvavimo laikais kalendoriuje žymėdavo skolininkus“, – pasakojo E. Krušinienė.
Renginys vyko Šaulių namuose. Įeinantiems buvo dalijami kaštonai – laimės, sėkmės palinkėjimai. Įneštas advento vainikas su 4 žvakėmis. Regina Zabitienė pasakojo, jog žvakės uždegamos kiekvieną sekmadienį iki Kalėdų. Advento laiku buvo giedamos giesmės „Sveika Aušros žvaigžde šviesi“ (giesmė Marijai) ir kitos. Dzūkai išsiskiria iš kitų regionų dainingumu ir linksmumu. Taigi buvo įprasta padainuoti. Ansamblio dainininkai užtraukė „Sodai, sodai, leliumoj“, jiems pritarė mokantieji šią dainą. Buvo prisimintas senovės žmonių artimas ryšys su vėlėmis. Sudainuota ilga daina, kartu sukamas ratelis „Kas po mano sodelį vaikščiojo?“ Po sodelį vaikščiojo motulė, tėvulis, sesulė ir brolelis, o pagaliau ir Dievulis. Kalbėta apie advento draudimus: negalima valgyti mėsiško ir pieniško maisto. Kai kas visą Kūčių dieną nei lašelio vandens neišgerdavo, laukė Kūčių vakarienės. Bažnyčia nesutuokia jaunųjų. Pasakota apie burtus, galinčius nulemti ateitį. Priminta, jog laikantis senolių papročių vertėtų grąžinti skolas, atsiprašyti, jei užgavome, įžeidėme žodžiais kaimyną ar kitą žmogų.
„Tėkmės“ klubo nariai prisiminė žaidimą „Fantai“. Paėmė iš panorusių žaisti po jiems priklausantį daiktą, o jį reikėjo „išsipirkti“ pašokant, padainuojant, įminant mįslę. Dar patiko visiems žaidimas „Laimės šulinys“, nes jame buvo galima pažvejoti ir ištraukti neblogą dovanėlę. Traukiama buvo po vieną kartą, o stebėjo žaidimą Regina Rasimienė.
Pralinksmino susirinkusiuosius smagūs pasakoriai: prozininkas, poetas Romaldas Zabulionis ir poetas Petras Miliūnas. Mėginta išgąsdinti moteris, bet pasirodė – jos nebailios. Neapsieita be prieššventinės poezijos. Eilėraščiuose šventų Kūčių ir Kalėdų laukimą išsakė Palmyra Pracuvienė, Onutė Baltrukevičienė, Emilija Krušinienė, Danutė Bačinskienė, Mudita Makaveckienė, Viltauta Pocienė. Beklausydami poezijos mąstėme, ar gražiai, su meile sutiksime užgimusį Atpirkėją.
Poetas, dainininkas Antanas Monkeliūnas padainavo savo kūrybos dainų, nuo jo neatsiliko Ramutė Biesevičienė. Ansamblio „Skuja“ muzikantas pagrojo polkučių ir valsų. Tai ar gali iškentėti nepašokęs? Linksma kartu būryje vakaroti. Dviejų kolektyvų suėjimas yra gyvesnis, įdomesnis, šmaikštesnis.
Ant stalo sudėti valgiai jau pranašavo pasninką: pupos, žirniai, grybai, kūčiukai, virtos bulvės, pabarstytos kanapėmis, obuoliai ir kiti patiekalai, iš viso Kūčioms paruošiama 12, nes tradiciniu skaičiavimu Kristus turėjo 12 apaštalų.
Atsisveikinant su žiūrovais palinkėta nestokoti gerumo, meilės, susitaikyti, jei yra su kuo susipykę, ir ramiai, pamąstant apie žmogaus trumpą buvimą žemėje, laukti didžiausios metuose Kalėdų šventės. Visiems geros sveikatos, laimės ir gyvenimo vilties.
Emilija Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė