Iš Butrimonių krašto kilusį muzikantą Vytautą Franckevičių pažįsta visas Alytaus rajonas ir ne tik. Nors vyro mokslai su muzika nesusiję, bet jų Vytui ir nereikėjo. Muziką jis jautė viduje, o groti ir dainuoti jam sekėsi be didesnių pastangų. Akordeonas, gitara, armonika, klavišiniai, būgnai – muzikos instrumentai, kuriuos Vytas puikiai valdo.
Liko tėviškėje
V. Franckevičius gyvena tėviškėje, ant Plasaupės upelio kranto Olendernės kaime, Butrimonių seniūnijoje. Graži vieta. Ramybe dvelkia šalimais čiurlenantis upelis ir šimtametė liepa, menanti Vyto vaikystę. Jis jauniausiais vaikas iš trijų. Vyriausia sesuo Regina, vidurinysis brolis Albertas.
Šeimyninio Vyto gyvenimo kelias nesusiklostė. Santuokai iširus, o žmonai išvykus į užsienį, Vytas du vaikus: sūnų ir dukrą –
užaugino vienas. „Sūnų Marių nuvedžiau muzikos keliu. Grojome kartu vestuvėse, asmeninėse šventėse. Vėliau jis savo grupę sukūrė, kad mažiau tėvas kontroliuotų“, – juokiasi Vytas. Kas vyrą pažįsta, pasakys, kad jis nestokoja humoro jausmo. Visada geros nuotaikos, linksmas, prie bajerio.
Muzikuoja ir kepa
Alytaus rajono kultūros centre pašnekovas pradėjo dirbti prieš 17 metų. Vytas juokauja, kad dirbdamas Pivašiūnų amatų centre tampa panašus į savo šeimininkauti mėgstančią seserį Reginą, nes skuta bulves, kepa bandas, serviruoja stalą, o kuomet reikia muzikuoti, dainuoti ir linksminti centro svečius, atvirsta į tą įprastą Vytą. V. Franckevičius jau matuojasi ir Kalėdų Senelio kostiumą, ruošia programą vaikams.
Vytas koncertuoja ir vienas, ir su kitais kolektyvais, vadovauja Pivašiūnų kapelai „Klėtis“. Muzikantas apgailestauja, kad ankstesnį armonikų skambesį kaimuose pakeitė „Youtube“ kanalas.
Vyto svajonės muzikinės: „Norėčiau turėti kapelą, kurios nariai skirtų pakankamai laiko ir dėmesio kapelos veiklai ir blaivūs būtų, kuomet reikia ant scenos lipti. Sunku surinkti žmones, nes visi sako daug reikalų turintys.“
Kelias į muziką
Dainuoja V. Franckevičius nuo pirmos klasės. Besimokydamas trečioje klasėje, konkurse „Dzūkų godos“ užėmė antrą vietą. Pirmas instrumentas, kurį jis paėmė į rankas, buvo armonika. „Mano tėvas, kuris jau amžinybėje, mokėsi groti armonika, bet jam nesisekė, tuomet mano brolis Albertas į rankas paėmė armoniką, paskui jį ir aš“, – pasakojo Vytas. O 10-ties metų jis užsidirbo ir pirmuosius 5 rublius. „Dėdei pagrojome su broliu ir gavome po 5 rublius“, – muzikanto karjeros pradžią prisiminė V. Franckevičius.
Nuo 15 metų Vytas groja gitara. Būdamas šešiolikos, muzikavo Butrimonių estradiniame ansamblyje. V. Franckevičius pramoko groti ir bažnytiniais vargonais. „Mano mama Vanda, kuri jau amžinybėje, giedojo Butrimonių bažnytiniame chore. Aš susidraugavau su vargonininku. Jis mane ir mokė groti vargonais“, – apie išbandytus įvairius instrumentus kalbėjo vyras. Būtent Vyto polinkis muzikai atėjo iš mamos Vandos, kuri bažnyčios chore giedojo iš natų.
Ir kariuomenėje grojo
Išėjęs tarnauti į kariuomenę, ir ten Vytas grojo, dažniausiai gitara. Po kariuomenės dirbo darbus, kurie su muzika nebuvo susiję. Įsidarbinęs Butrimonių paukštyne, sukūrė estradinį ansamblį, vėliau pradėjo muzikuoti vestuvėse. Vytas grojo keliose grupėse. Pirmoji vadinosi „Žiburys“, vėliau įkūrė estradinė grupę „Lietus“, išleido 3 kasetes.
Kaimo vaikas
Jeigu reikia, V. Franckevičius gali vairuoti ir traktorių, ir kombainą. Visko turi. Pasak jo, kaimo žmogus turi daug darbų mokėti. Nors ūkio neturi (tik šunį), bet tėviškę puoselėja. Užsukusį svečią pasitinka su daina ir gera nuotaika.
Danielius Jakubavičius