Gydytoja pataria: susigyventi su alergija gyvūnams sudėtinga, bet įmanoma

Gydytoja pataria: susigyventi su alergija gyvūnams sudėtinga, bet įmanoma
Alergija gyvūnams iškelia nemenką iššūkį – kadangi daliai žmonių ji išsivysto jau tik įsigijus katę ar šunį, visi sprendimo keliai atrodo drastiški. Jei įmanoma, alergologai siūlo augintinio atsisakyti, tačiau daugelis su tuo niekuomet nesutiks. Tad kaip susigyventi su dirgikliu, kuris kartu yra ir geriausias draugas? Alergologai tikina, kad pasitelkus ryžtą ir technologijas tai vis tik įmanoma. 
 
Juodaplaukės sveikatai pavojingesnės
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog alergijos gyvūnams nėra tokios dažnos kaip dulkėms ar maisto produktams. Ir vis tik jų, kaip ir kiekvienos alergijos, skaičiai per praėjusius du dešimtmečius pakilo bent kelis kartus. 
Šiuo metu skaičiuojama, jog Europoje alerginį jautrumą gyvūnams turi 13 proc. populiacijos. Jautrumą žiedadulkėms ar dulkių erkėms turinčių žmonių skaičius dar didesnis – net 30 proc. 
„Bet kokia alergija rodo, kad organizmas sugeba nuo tam tikrų medžiagų įsijautrinti, todėl ir antros ar trečios alergijos tikimybė jam daug didesnė. Kalbant apie alergijas gyvūnams pakankamai dažnai nutinka taip, jog vaikas neturi jokių jautrumo požymių ir tėvai nieko bloga net nepagalvoję nuperka gyvūną, o jau su juo susidūrus vaikui išsivysto alergija“, – teigia gyd. N. Vaičiulionienė. 
Dažniausiai nuo gyvūnų kenčia kvėpavimo takai: prasideda čiaudėjimas, sloga, net dusimas. Retesniais atvejais pažeidžiama ir oda – nuo naminių gyvūnų žmogų gali berti, imti niežėti oda. Labiau „nedraugiška“ už šunį yra katė, kuriai alergiją turi daugiau žmonių nei bet kokiam kitam gyvūnui. Įdomu tai, jog įtaką turi ir kailio spalva – juodaplaukės katės jautrumą sukelia dažniau. 
„Pirmas gydytojų patarimas visada bus atsikratyti gyvūno. Bet paprastai žmonės to daryti nenori, nes jiems katė ar šuo yra kaip šeimos narys, todėl reikia ieškoti būdų, kaip su požymiais susigyventi“, – tikina gydytoja. 
 
Image preview
Išvalyk orą – įveiksi alergiją
Pagrindinis iššūkis jautrumą turintiems žmonėms – pilnas oras gyvūno dalelių. Net jei namuose paskiriama vieta, kur gyvūnui negalima eiti ar lipti, visose patalpose sklando jo epidermio, plaukų, pleiskanų, net seilių, šlapimo liekanos. 
„Vėdinimas ar valymas, net jei atliekami labai reguliariai, negali pašalinti visų dalelių, nes jos per mažos. Būtent todėl namuose, kuriuose auga gyvūnai, būna net specifinis kvapas, kurio labai sunku atsikratyti. O jei yra jis, yra ir alergeno. Pirma sąlyga norint gyventi namuose su gyvūnu, tai rūpinimasis oro švara“, – aiškina gyd. N. Vaičiulionienė. 
Buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog bendra rinkos tendencija yra kurti siurblius, kurie valytų ne vien dulkes nuo paviršių, bet ir orą aplinkui. 
„Pati didžiausia inovacija, apie kurią reikėtų žinoti alergiją gyvūnams turintiems žmonėms – jau egzistuoja siurbliai, kurie 99,97 proc. geriau filtruoja iš siurblio išeinantį orą ir viduje sulaiko dulkes, alergenus, taip pat dėl specialaus filtro panaikina susiurbto kailio kvapą. Kitaip tariant, išvalytuose namuose net nesijaus, jog aplink bėgioja ir gyvūnas“, – aiškina L. Skruibis. 
Technologijų ekspertas pastebi, jog su naujausiais išradimais nesusipažinę vartotojai kovoje su užterštu namų oru nuleidžia rankas net nepabandydami investuoti į kokybišką valymą: „Šiuo klausimu technologijų šuolis yra toks didelis, jog jis iš esmės keičia, kaip mes suprantame švarą – kad galima užtikrinti ne tik tą švarą, kurią matome, bet ir tą, kurią jaučiame“.
 
Alergeną vartoja specialiai
Gyd. N. Vaičiulionienė skeptiškai vertina galimybę vartoti vaistus – tai daryti daugeliu atvejų reiktų kasdien ir ilgus metus. Dažniausiai tam nebūna pasiryžę ir patys žmonės – kurį laiką pavartoję specialius preparatus, jie jau ieško kitų problemos sprendimų, nes šis pasirodo esąs tik labai laikinas. 
Kita galima priemonė – specifinė imunoterapija. Tai individualus, tik vienam žmogui pritaikytas gydymo būdas, kurio tikslas yra organizmui duoti kontaktą su alergenu, taip palaipsniui keičiant imuninį atsaką ir ilgainiui išugdant toleranciją. Tačiau procesas užtrunka nuo trejų iki penkerių metų. 
„Dažniausiai žmonės bando visus įmanomus kelius, tačiau tiesa ta, kad preparatų ar vaistų vartojimo ciklas užtruks ilgai, o per tą laiką simptomai niekur nedings. Vienintelis būdas tikrai įveikti prastą savijautą ir žalą savo kvėpavimo takams ar odai – tai investavimas į kuo kokybiškesnį oro valymą“, – neabejoja Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja.
 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)