Likimo nuskriaustieji užuovėją randa Genutės namuose

, Goda Čiginskaitė
Likimo nuskriaustieji užuovėją randa  Genutės namuose

Genutė globoja ir jaunuolį Vaidą, kuris mokosi Simno specialiojoje mokykloje.

Alytaus rajone, Varnagirių kaime, gyvenančios 73 metų Genės Tamulionienės namuose prieglobstį randa visiškai svetimi, gyvenimo nelepinami, benamiai žmonės. Šis nesavanaudis geraširdiškumas, kuris trunka daugybę metų, stebina aplinkinius, tačiau Genutė sako, jog šiems žmonėms padeda surasti ramybę, maldą.
„Aš esu tikintis žmogus. Jeigu padarysi kitam gero ir jis bus laimingas, ir aš būsiu laiminga. Ir taip pirmyn. Patikėkite, mums visko užtenka – ir maisto, ir mokesčiams, ir apsirengti, ir apsišildyti namą. Tiesa, gyventi pas mane yra keletas sąlygų – jokių girtuoklysčių ir keiksmų. Jeigu jau kas nori išgerti, pasakau, kad pasiieškotų gyvenamos vietos kitus“, – kalbėjo G. Tamulionienė.
Šiuo metu moters namuose gyvena tik trys vyrai. Vienas jų – iš Alytaus globos namų atvežtas Antanas Aštrauskas. Vyriškis išsiskyręs su žmona, turi vaikų, tačiau taip jau nutiko, kad neturi gyvenamos vietos ir tenka glaustis pas Genutę. „Man čia labai gera. Visada šilta, jauku, turime ko pavalgyti“, – kalbėjo Antanas.
Kitas globotinis – Vaidas Kavaliauskas. Jaunuolis neturi tėvo, motina girtuokliauja, tad Genutė jam atstoja tikrą motiną. „Aš mokiausi Simno specialiojoje mokykloje. Turiu brolių, seserų, tačiau mama, kai tik nuvažiuoju į Alytų, būna  neblaivi. Ne gana to, nuolat prašo duoti pinigų alui. Neduodu. Neslėpsiu, kad ir pats kažkada mėgau pasisvaiginti, tačiau dabar gyvendamas su Genute esu nusistatęs prieš girtuoklystes ir to tikrai nedarau. Man Genutė atstoja mamą, o ši sodyba – tikruosius namus. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi pas ją“, – nuoširdžiai pasakojo Vaidas.
Geraširdė Genutė nebijo atverti durų ir turintiems reikalų su teisėsauga, ir grįžusiems iš pataisos namų, ir tiesiog likimo nuskriaustiems. O mainais už gyvenimą ji nieko neprašo ir nereikalauja. 
„Kai jau namuose lieka mažiau gyventojų ir tušti kambariai, aš net pagalvoju, Dievuliau, jau atsiųsk kokių žmonių. Man niekada nebūna per sunku, mums visko pakanka“, – tikina Genutė. Jos pensija – vos 150 eurų. Prie kuklios sumos pragyvenimui priduria visi, kiek kas gali – vieni invalidumo, kiti – našlaičio išmokas. „Auginame daržovių, ožkelių. Tikrai nesiskundžiame. Kai trūko visiems vietos, pasamdžiau statybininkus ir pastatė namo priestatą. Likau net skoloje. Pamažu išsimokėjau“, – kalbėjo moteris.
Vietos moters namuose atsiranda visiems nelaimėliams. Buvo laikas, kai vienu metu čia glaudėsi net dešimt žmonių. Pati Genutė, kai buvo jauna, vyro buvo palikta su keturiais vaikais. Juos užaugino, o ant buvusio sutuoktinio visiškai nepyksta. „Jokio apmaudo. Esu tikinti, todėl noriu padėti tiems, kurie likimo skriaudžiami“, – sakė moteris. Jos vaikai motinos veiklai pritaria, o vienas sūnus prieš šventes netgi paremia pinigais, kad ant stalo būtų dosnios vaišės.
Visai neseniai pas Genutę glaudėsi ir du dvyniai, kuriems jau skirtas socialinis būstas Alytuje. Kartu apsigyveno ir neseniai pilnametystės sulaukęs dar vienas Genutės globotinis. Jauni vyrai neturi baldų, tad tie, kurie turi atliekamų, Genutė labai lauktų skambučio telefonu 
8 604 54328.
G. Tamulionienė teigia jokiu būdu netrokštanti garbės ar padėkų. „Visa tai darau ne dėl naudos. Mes kartu gyvename, meldžiamės. Džiaugiuosi, kad apsigyvenę pas mane žmonės atranda Dievą“, – sakė ji.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)