Rankų plovimas – esminė, bet ne savaime suprantama taisyklė

, Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Rankų plovimas – esminė, bet ne savaime suprantama taisyklė
Sveikatos specialistai tyliai džiaugiasi stebėdami, kad Lietuvoje nors ir labai mažais žingsneliais, bet atpėdina mada gyventi sveikiau ir gyventi kitaip. Kasmet vis daugiau rengiamų ne profesionalams skirtų bėgimo varžybų rodo, kad bando įsitvirtinti mada bėgti, šiaurietiškojo ėjimo inventoriaus importu ir prekyba užsiimantieji pastebi šių prekių poreikio didėjimą, o ir patys entuziastai džiaugiasi, kad ne tik miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse atsiranda daugiau lazdinėtojų, o nyksta skeptikai, klausiantys, kur pirmieji slides pametė. Sveika mityba. Grūdinimasis. Ekologiškų produktų paieška. Tai dar kelios mažos detalės, kurios duoda nors ir mažą, bet viltį, kad gyvensime sveikiau. Tačiau tie patys sveikatos specialistai pastebi, kad kartais pasitikėdami ne visai mokslu pagrįstais sveikatos receptais, žmonės pamiršta esminius sveikatos pamatus. Rankų plovimas – vienas iš jų.
 
Neplauname ir nemokame plauti
Kad reikia plautis rankas, žino visi, tačiau reikia pripažinti, kad dauguma suaugusiųjų tai daro tik tada, kai rankos regimai yra nešvarios, o vaikai net ir tuomet ne visada bėga prie kriauklės. Gana keista yra ir tai, kad teorinę dalį – kada reikia plautis rankas – kaip žirnius į sieną išpyškintų kone kiekvienas pradinukas, tačiau įpročio tai daryti trūksta. 
Kad rankų mazgojimo savikontrolės trūksta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, gali iliustruoti sveikatos biuro renginių bendruomenėse vykdoma smagi žodinė apklausa. Publikos pasiteiravus, kada paskutinį kartą arba kiek kartų šiandien jie plovę rankas, net ir neprašius asmeniško prisipažinimo, pakyla miškas rankų, tačiau patikslinus sąlygas, t. y. pasakius, kad pilnavertis rankų plovimas nėra tik jų kyštelėjimas po vandeniu, o stropus bent 15–20 sekundžių muilinimas ir tik tada numazgojimas šiltu vandeniu, pakeltos rankos nejučia nusileidžia.
 
Išvengtume ligų
Nors nuo supratimo, kad švarios rankos gali apsaugoti nuo sunkių užkrečiamų ligų, praėjo jau daug metų, tačiau mokslininkai dar ir šiandien akcentuoja, kad jeigu žmonija turėtų geresnius rankų plovimosi įgūdžius, su kai kuriomis infekcinėmis ligomis būtų galima lengviau kovoti.  Ne veltui žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizenterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusine bei norovirusine infekcija, o glostant naminius gyvūnus galima užsikrėsti kirmėlinėmis bei grybelinėmis ligomis. Dažniausiai per nešvarias arba netinkamai nuplautas rankas užsikrečiama rotavirusais, norovirusais, adenovirusais. Užsikrėtimui pakanka vos kelių viruso dalelių. 
 
Žvilgsnis atgal
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių. Apie 90 tūkst. žmonių prarandama tik dėl netinkamos rankų higienos. Besivystančiose šalyse kasmet dėl diarėjos ir kvėpavimo organų ligų miršta 3,5 mln. vaikų. 
Kažin kaip viskas būtų ir dabar, jeigu ne gydytojas Ignazas Philippas Semmelweisas  ir istorija, kuri atsitiko jam  XIX a. viduryje dirbant  akušerijos klinikoje Vienoje. Ši klinika mokė medicinos studentus ir priimdavo gimdymus. Tais laikais turtingos moterys gimdydavo namie, prižiūrimos šeimos gydytojų. O štai netekėjusioms ir varganai besiverčiančioms moterims tekdavo gimdyti klinikose. Klinika, kurioje dirbo I. Ph. Semmelweisas, buvo padalyta į dvi dalis: pirmąją prižiūrėjo gydytojai ir medicinos studentai, o antrąją – akušerės ir vienuolės. Klinikoje, kur dirbo studentai, mirdavo 10–12 proc. gimdyvių, o ten, kur dirbo akušerės ir vienuolės – tik 2 procentai. Gydytojas  ėmė svarstyti, kodėl taip yra, ir nustatė, kad studentai, preparuodami lavonus, perneša kažkokias medžiagas gimdyvėms. Jo įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai gydytojo draugas teismo medicinos ekspertas skrodimo metu įsipjovė pirštą ir mirė. Jį skrodžiant, buvo rasti organų pokyčiai, identiški pokyčiams mirusių gimdyvių organizme. Tuomet I. Semmelweisas nurodė klinikoje visiems plauti rankas muilu bei chloro tirpalu ir gimdyvių mirštamumas sumažėjo. Pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo padaryta išvada: rankų plovimas gali apsaugoti.
 
Muilius vėl išmuilino „Tarzaniją“
Alytaus rajono sveikatos biuras jau kuris laikas pastebi, kad teorinių žinių, jog rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgant, pažaidus su gyvūnu, grįžus iš lauko, pasivažinėjus viešuoju transportu ar pabuvus viešose vietose vaikai turi pakankamai, tačiau jos neužtikrina kelionės link kriauklės. Rankos dažnai lieka neplautos.
Siekiant stiprinti praktinius įgūdžius ir tartum „užprogramuoti“ savaiminį poreikį plautis rankas, praėjusiais metais sveikatos biure gimė personažas Inspektorius Muilys, kuris, kaip ir priklauso tikram inspektoriui, pradėjo kontroliuoti, kaip mokyklose vaikai plaunasi rankas. Pirmieji susitarimai dėl rankų švaros tarp personažo ir mokinių dar prieš metus buvo sudaryti dvejose rajono mokyklose. Šiais metais inspektoriaus iššūkį priėmė visų mokyklų mokiniai. Atgabenęs būtinų priemonių rankų švarai užtikrinti ir prižadėjęs, kad geras pavyzdys neliks nepastebėtas, Muilys ne vieną mėnesį į šias mokyklas užvažiuodavo neperspėjęs. Tokių netikėtų vizitų metu buvo tikrinama, kaip vaikai laikosi susitarimo ir ar plaunasi rankas. Dauguma vaikų teigia, kad jeigu imant pirmuosius mėginius nuo rankų dar buvo nerimo dėl savo rankų švaros, tai ištiesiant delnus vėliau apimdavau nuojauta – rankos švarios ir joks patikrinimas nėra baisus. 
Sveikatos specialistai džiaugiasi, kad vaikų rankų švara su kiekvienu mėginių paėmimu nuo jų rankų gerėjo. Todėl nieko stebėtino, kad ypač savo rankų higienos įgūdžius sustiprinusių klasių laukė išvyka į „Tarzaniją“. 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)