Vilkų augintojas, gelbėjantis ne tik sužeistus žvėrelius, bet ir žmones

, Broniaus Jurgelevičių
Vilkų augintojas, gelbėjantis ne tik sužeistus žvėrelius, bet ir žmones

Vilkas – B. Jurgelevičiaus mylimiausias gyvūnas.

Varėnos rajone, ties Marytės ir Broniaus Jurgelevičių sodyba, iškaba „Karpiškių žvėrynėlis“. Ši sodyba – tikriausias laukinių gyvūnų rezervatas bei paliktų, sužeistų žvėrelių prieglauda. Neblėstančių idealų vedamas buvęs medžiotojas, pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, atsiduoda  jam visa širdimi.
Greičiausiai daugelis čia apsilankiusių jau pirmomis bendravimo akimirkomis, o juo labiau atsisveikinant, žino, kad pasiilgs šio nuoširdaus dzūko, gyvūnų ir netgi žmonių gelbėtojo, pasakojimų ir pabuvimo drauge. Tačiau pasakojimą dar tik pradedame, tad palengva keliaujame nuo aptvaro iki kito aptvaro ir klausomės įvairiausių istorijų apie sodybos gyventojus. 
 
Įspūdingi gyvūnai
Čia visur laisvai bėginėja, kudakuoja margaplunksnės vištos, šeimininkauja spalvingi povai, įspūdingi valdingi kalakutai, tačiau mistiškiausiai, paslaptingiausiai atrodo aptvaruose ratus sukantys vilkai. Broniaus Jurgelevičiaus mylimiausi gyvūnai – būtent vilkai. Jis ypatingu būdu kviečia artyn numylėtinį Boniką, kuriam pribėgus jį švelniai masažuoja, atsargiai glosto.
Anksčiau sodybos šeimininkas buvo aistringas medžiotojas, yra nušovęs 23 vilkus, tad iki šių dienų sakėsi atgailaujantis ir likusį gyvenimą nori paskirti gyvūnų priežiūrai.
„Aš tam jau pasišvenčiau. Kai kurie klausia, ar ilgai šį žvėrynėlį laikysiu, ir atsakau: kiek tik galėsiu. Vilkai mane tris kartus apkandžiojo, kartą teko ir operuoti, tačiau vis tiek vilkas – mano mėgstamiausias gyvūnas.  Aš tarsi atgailauju už tuos, kuriuos nušoviau. Sumedžioti vilką – didelė garbė. Kai kurie per visą gyvenimą vilko nematę, o pas mane – 23 vilko kailiai“, – pasakojo žvėrelių augintojas B. Jurgelevičius.
Daugeliui itin paslaptingai ir žaviai atrodo Broniaus ir vilkų susikalbėjimas. Kaip jam tai pavyksta?
„Prieš daug metų, kai šį klausimą man pateikė žurnalistai, tarsi juokais pasakiau, kad Maskvoje sovietiniais laikais baigiau žvėrių kalbų universitetą. Žurnalistai tuomet nesuprato juokų ir parašė. Tačiau iš tiesų aš gamtos vaikas, mat gyvūnai mieli nuo mažumės, stebiu juos, mokausi iš jų, kopijuoju, kartoju. Man „susikalbėti“ su vilkais ir miške ne problema. Mes susistūgaujam. Todėl jų tiek ir sumedžiojau“, – pasakojo pašnekovas.
Vienam vilkui per dieną reikia 3 kg mėsos, šiuo metu sodyboje gyvena 4 vilkai, tad suėda visai nemažai. Vilkas Bonikas leidžiasi masažuojamas, tačiau šeimininkas atsargiai liečia galvą, nes net tris kartus buvo sužalotas, o kartą prireikė ir operacijos.
„Vilkai – neprognozuojami gyvūnai. Ne veltui jų ir cirke nėra“, – sako pašnekovas.
Visada šalia Broniaus – jo žmona Marytė. Moteris sako, jog labiau myli gėles, tačiau teko derintis ir prie vyro pomėgio. „Senais laikais dekabristų žmonos paskui savo vyrą visur važiuodavo – net ir į tremtį. Panašiai ir aš. Nors čia mano tėviškė, tačiau man labiau prie širdies gėlės. O vyro pomėgius ir veiklą teko pamilti per neturėjimą kito pasirinkimo. Tačiau būtų nuodėmė sakyti, jog esu nelaiminga. Dėkingi žmonių žvilgsniai, žodžiai, juo labiau, kai matau, kad Bronius laimingas, laiminga esu ir aš“, – sakė Marytė Jurgelionienė. Tiesa, moteris teigė, jog simpatijų vilkams tikrai nejaučia.
Dar vienas Broniaus augintinis – lapė vardu Foksė. Vos šeimininkui davus komandą ši pašoka į orą, tarsi apsiverčia ir nusileidžia ant specialaus pritvirtinto kuolo. „Čia Foksės salto“, – juokiasi B. Jurgelevičius, pasakodamas dar apie vieną iš savo augintinių.
Na, o dabar susipažinkime su meškėnais. Jie nepaprastai judrūs, linksma žiūrėti, kaip jie žaidžia ir prašinėja maisto. Beje, šių gyvūnų šeimoje yra tam tikros taisyklės.
„Iš pradžių valgo motina, paskui vaikai, o kas nubyra ant žemės, tenka vyrui. O mes, žmonės, tik laukiam vyrai, kada žmona valgį patieks. Mums dar reikia pasimokyti iš gyvūnų kultūros“, – kalbėjo žvėrelių mylėtojas. 
Žvėrynėlio šeimininkas juokauja, kad meškėnai, siekdami maistelio, tarsi groja pianinu. Tačiau šie simpatiški žvėreliai pridaro ir nuostolių. „Kartą ištrūko iš aptvaro ir visus povus papjovė. Kad nors būtų suėdę, o dabar tik gerklės perkąstos. Net ašarą teko nubraukti“, – pasakojo B. Jurgelevičius.
Viename erdviausių aptvarų anksčiau gyveno šernai, o dabar laisvai bėginėja ir triušiai, ir vištaitės, ir povai. Šie įspūdingi triušiai, anot žvėrynėlio šeimininko, gyvena natūraliomis sąlygomis, tiesiog lauke, prisirausia urvų, ten veda triušiukus ir kuria guolius.
Akis patraukia afrikinės vištytės (tarmiškai vadinamos petardos – D. B). Jų kiaušiniai, anot pašnekovo, ypatingai stiprūs ir tai pademonstruoja – išmeta kiaušinį į aukštį, o šis nukritęs nesudūžta. „Kartą per Velykas taip tapau čempionu“, – juokiasi pašnekovas.
Visi gyvūnai šiame žvėrynėlyje įspūdingi: ir gaidys juodomis žibančiomis plunksnomis, ir galybė balandžių, ir įvairiausių rūšių, spalvų antelės. Kai ramiai stovi, jos atrodo tarsi iškamšos. 
Žvėrynėlyje akis traukia pentinuotas gaidys vardu Petka. „Tai jau Petka antrasis. Jo tėvas su manimi netgi dalyvavo gyvūnų talentų laidoje. Aš pradedu savitai giedoti, ir jis gieda. Jaunasis Petka dar šių triukų nemoka“, – sako šeimininkas.
 
Apdovanotas už žmonių gelbėjimą
Beje, Bronius Jurgelevičius ne tik sužeistų laukinių žvėrelių gelbėtojas, ne vienam sumeistravęs netgi kojų protezus, jis yra gavęs ir Vytauto Didžiojo kryžiaus ordiną už trijų žmonių išgelbėjimą: „Iš srutų duobės pavyko išgelbėti tris vyrus. Jie stipriai apsinuodijo, tačiau liko gyvi.“
O dar sovietiniais laikais Bronius iš degančio namo yra išgelbėjęs vaiką. Savotišku gelbėtoju jis tapo ir Lietuvai žengiant nelengvu nepriklausomybės keliu – už tai jis apdovanotas riterio kryžiaus ordinu.
„Tuo metu užėmiau pareigas ir buvau konfiskavęs brakonierių šautuvų. Tuomet Vytautas Landsbergis prašė visų, kurie turi galimybių, duoti šaunamųjų ginklų savanoriams. Aš ir atidaviau. Nežinia, kad būtų nutikę, jeigu įvykiai Lietuvai nebūtų susiklostę taip sėkmingai“, – kalbėjo B. Jurgelevičius.
B. Jurgelevičiui nestinga meilės žmonėms ir gyvūnams, geros nuotaikos bei humoro. Namuose šalia jo sumedžiotų vilkų kailių – ir kitų įvairiausių žvėrių iškamšos. Ir visos jos turi didžiųjų Lietuvos politikų vardus, kuriuos lengva numanyti – šerno, laukinio ožio, suopio, elnio. Yra ir mįslė, susijusi su mažyte voveraitės iškamša, kurios letenėlėse – stikliukas. O mįslė skamba taip: kokia tai Lietuvos moteris, dėl kurios aukštų postų neteko daug Lietuvos vyrų.
Jurgelionių žvėrynėlis vaikams – tarsi gyvosios pamokos, edukaciniai užsiėmimai. Juo labiau – gali lankyti ir nepasiturintys.
„Mes ir kūrėme žvėrynėlį sužeistiems laukiniams gyvūnams. Tačiau vienas iš tikslų – kad nepasiturinčių tėvų vaikai pamatytų gyvūnėlius, mat mes visus priimam nemokamai. Nebent paaukoja maisteliui“, – sako pašnekovas.
Už gyvūnų globą B. Jurgelevičius nominuotas Lietuvos šviesuolio vardu. Privatų žvėrynėlį Karpiškių kaime dažnai lanko moksleivių ekskursijos, šalies ir užsienio turistai. Apsilankiusieji lieka sužavėti šeimininko meile ir pasiaukojimu gyvūnams.

Komentarai

When I first purchased these

When I first purchased these frontal lace wigs https://youtu.be/3KO3e4I3_24 i doubted them. All my buddies very own them, and i didn't want to be different. In fact practically all of them have them. But when I noticed these I knew I had to invest in them. These are ten periods cuter than others for the same exact price, I'd be crazy not to get them. When I very first bought them I fell in really like. A deep deep, deep, love! Also when I initially bring them to school I assumed I would be left out but everybody raved over them. Not only did I get a new style but I received an uncommon color in my school . I don't even know why I doubted myself! Its superior to be distinctive. Take a risk and go along with these human hair wigs https://youtu.be/3KO3e4I3_24. You won't regret it!!!!!!!!!!!!!

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)