Goda Čiginskaitė
Lietingą pirmadienio rytą grupė alytiškių, tarp jų ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviai, nešini vėliavomis Daugų gatvės kapinių taku patraukė link partizano Juozo Janulevičiaus-Sapno kapo. Partizanas mirė lygiai prieš metus, čia susirinko jo šeimos nariai, bičiuliai, prisiminti pagrindiniai jo biografijos momentai. Juozas Janulevičius-Sapnas partizanavo Lazdijų rajone, 1950 m. lapkričio 1 d. išduotas, suimtas ir ištremtas į Magadaną. Partizano dukra teigė, jog apie patirtus baisumus partizanaujant ir kalint lageryje tėtis mažai pasakojo.
„Jis visų pirma buvo labai pareigingas ir atsakingas žmogus. Ir tas pareigos jausmas tikriausiai iš tėvynės meilės. Visą gyvenimą jis nėra pavėlavęs į susitikimą nei minutės. Jis daug iškentėjo. Tačiau mus saugojo nuo pačių skaudžiausių dalykų. Ir ką pasakojo – lyg viskas buvę labai lengva“, – kalbėjo partizano dukra Aurelija Janulevičiūtė-Galkauskienė.
Vos prasidėjus Sąjūdžio veiklai buvo labai aktyvus, o Lietuvai atgavus laisvę, J. Janulevičius-Sapnas iš karto įsijungė į Krašto apsaugos kūrimą, Šaulių organizaciją, dalyvavo tremtinių ir politinių kalinių organizacijos kūrime. Dalyvavo saugant Parlamentą. Turėjo Lietuvos kario savanorio statusą.
„Nuo pat mažumės atsimenu, kad senelis buvo tikras patriotas. Tai žmogus, kuriuo tikrai gali didžiuotis. Nuo pat mažens mačiau, kad jis aktyviai dalyvavo renginiuose kaip tikras patriotas. Teko kartu su juo nemažai dalyvauti ir man įvairiuose susitikimuose. Jis buvo tas žmogus, kuris įžiebė patriotiškumo liepsnelę“, – kalbėjo partizano anūkas Lukas Galkauskas.
Partizano metinių minėjimo organizatorius Vytuolis Valūnas teigė gerai pažinojęs Juozą Janulevičių-Sapną.
„Man asmeniškai Juozą Janulevičių teko pažinoti daug metų, daug bendravome, teko dalyvauti renginiuose. Juozas Janulevičius-Sapnas buvo tikras Lietuvos partizanas, kovojęs Dainavos apygardos Šarūno rinktinėje, Mindaugo tėvūnijos tėvūnijoje. Jis realiai gyveno ir slapstėsi su kitais savo bendražygiais bunkeriuose, miškuose, kovojo. Į jį priešai šaudė, jis šaudė. Šis žmogus mūsų tėvynei Lietuvai nusipelnė labai daug. Todėl ne veltui, kad ir šią lietingą dieną, praėjus lygiai metams po mirties, tiek žmonių susirinko prie jo kapo paminėti šviesų atminimą“, – kalbėjo Lazdijų r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas V. Valūnas.