Jau antras šventas Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę Balbieriškio parapijos tikintieji šventė naujojoje bažnyčioje. Gal savo jaukumu, o gal ir žinia apie kaip ir stebuklu tapusį atgimimą po gaisro bažnyčia į pamaldas pritraukia daug tikinčiųjų.
Šių metų šv. Velykos Balbieriškio bažnyčiai išskirtinės tuo, kad čia buvo šventinami nauji vargonai, kuriuos bažnyčiai padovanojo Lietuvos Respublikos pirmasis nacionalinis mecenatas Arvydas Paukštys. Vargonus pašventino Vilkaviškio vyskupijos Generalvikaras monsinjoras, teologijos licenciatas Gintautas Kuliešius.
Neatsiejama didžiųjų švenčių pamaldų dalis yra procesija aplink bažnyčią. Procesija ‒ tai pamaldumo išraiška ir dvasinės kelionės simbolis. Kartu tai bendruomeninis ritualas. Procesijoje eina ne vienas žmogus, o visa susirinkusi Bažnyčios bendruomenė. Per gaisrą Balbieriškio bažnyčioje sudegė visos turėtos procesijų vėliavos ir kitas inventorius. Tenka viską kurti iš naujo.
Mūsų kaimynai, Lenkijos lietuviai Seinuose, Punske, turi labai gražią tradiciją procesijoje aplink bažnyčią nešti altorėlius. Beveik kiekvienas parapijos kaimas turi pasigaminęs savo altorėlį, kuriuos ir neša procesijose to kaimo atstovai. Kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas sumanė šią tradiciją atgaivinti, nes iki gaisro ir aplink Balbieriškio bažnyčią procesijose nešdavo ir vėliavas, ir altorėlius. Bendruomenės „Vidupis“ altorėlį pagamino lietuvis iš Žagarių kaimo (Lenkija) Romas Petruškevičius. Didįjį Ketvirtadienį prieš šv. Velykas altorėlį pašventino Balbieriškio parapijos klebonas R. Veprauskas, o velykinėje procesijoje aplink bažnyčią jį nešė Gintautas Balevičius, Vytautas Naruševičius, Raimundas Mieliauskas ir Alfonsas Vitkauskas. Altorėlis šventinėje procesijoje tarsi atstovauja jį paskyrusių šiai misijai krašto tikinčiųjų jausmus ir mintis. Kol kas procesijoje altorėlis buvo tik vienas, bet tikėtina, kad altorėlius procesijoms pasigamins ir kitos tikinčiųjų organizacijos.
Scholastika Kavaliauskienė