Lietuvoje aplinkos apsauga rūpinasi šimtai profesionalių specialistų ir ekspertų. Tačiau Alytaus regione, kaip ir visoje šalyje, prie aplinkos apsaugos prisideda ir neatlygintinai savo laiką tam skiriantys savanoriai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Aukšti reikalavimai ir sudėtingas darbo pobūdis užtikrina, jog šias pareigas galės eiti tik gamtai atsidavę žmonės.
Pagalba reikalinga reiduose
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai prie aplinkosauginės veiklos prisideda neatlygintinai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius teigia, jog neetatinių inspektorių pagalba reikalingiausia vykdant reidus.
„Gyvosios gamtos apsaugos reidų tvarka nurodo, jog naktį į reidą turėtų vykti ne mažiau kaip du asmenys, dar geriau trys ar keturi. Savo ruožtu, paprastai turime galimybę vykti tik dviese, todėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalba ir savanoriškas darbas leidžia efektyviau vykdyti aplinkos apsaugą“, – tikina J. Jarmalavičius.
Kadangi šie neetatiniai inspektoriai dirba ne vien Alytaus, bet ir Druskininkų bei Birštono savivaldybėse, aplinkosaugininkai kiekvieną jų kviečia į skirtingas vietoves.
„Šie žmonės dirba vedini tik meilės gamtai. Kai kurie jų tai derina su dieniniu darbu, tad reikia įvertinti faktą, jog į vakaro ar naktinius reidus jie atvyksta nepaisant to, kad kitą dieną ryte turės būti darbe“, – gražių įvertinimų negaili aplinkosaugininkas.
Ateina gamtai neabejingi žmonės
Anot jo, kadangi neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigos jokių ypatingų privilegijų nesuteikia, jas eiti apsiima tik tie, kuriems nuoširdžiai svarbu apsaugoti gamtą nuo brakonieriavimo ar kitų pažeidimų. „Jiems turbūt tiesiog į kraują įaugę, kad negalima taikstytis su neteisybe“, – šypsosi specialistas.
Tarp Alytaus apskrityje besidarbuojančių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių jis išskiria buvusius policijos pareigūnus ir net buvusį rinktinės „Aras“ narį. Aplinkosaugininkas pasakoja, kad dažniausiai pasisiūlo žmonės, mėgstantys būti gamtoje bei negailintys savo laiko aukoti dėl to, kuo tiki, pavyzdžiui, medžiotojų būreliams priklausantys gyventojai, savo kailiu susidūrę su neleistinai medžiojančiais brakonieriais.
„Taip pat yra žmonių, kurie oficialaus neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo neturi ir net nenori. Jie, pavyzdžiui, prie šių veiklų prisideda tik vienu konkrečiu laikotarpiu per metus arba gyvena netoli vietų, kur nuolat vykdomi nusižengimai ir todėl dažniau patys susisiekia su aplinkosaugininkais. Bet kai kurie jų nori išlikti nematomi“, – sako J. Jarmalavičius.
Yra pasitaikę ir nemalonių patirčių
Alytuje, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, yra buvę atvejų, kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai bandė pasinaudoti savo padėtimi.
„Per 21 savo darbo metus esu matęs kelis atvejus, kai prisidengdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardu žmogus pats elgiasi pažeisdamas taisykles. Pavyzdžiui, vienas pažymėjimą turintis neetatinis inspektorius žvejodavo su tinklu. Džiugu tai, kad anksčiau tokių atvejų pasitaikydavo dažniau, šiandien su panašiomis situacijomis susiduriame retai. Be to, tiesa pasimato gana greitai – kasdienėje veikloje greitai atsiskleidžia skirtumas tarp nuoširdaus ir savanaudiško požiūrio“, – prisimena aplinkosaugininkas.
Dažniausiai savanoriškai dirbti pasisiūlantys žmonės būna gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojams pažįstami – nuoširdžiai besidomintys gamta, prie aplinkosauginių veiklų būna prisidėję jau anksčiau, prieš tapdami inspektoriais.
Reikalavimai: reputacija ir žinios
Norintieji tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais turi atitikti tam tikrus kriterijus, užtikrinančius, kad žmogus nediskredituos šių pareigų. Kandidatams keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas: jie negali būti per paskutiniuosius septynerius metus gavę baudų už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, negali turėti teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai.
Pretendentai turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni nei 18 metų. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas išduodamas metams – po 12 mėnesių komisija vertina neetatinio inspektoriaus veiklas ir sprendžia, ar pažymėjimą pratęsti. Įgaliojimus dėl specialybės diskreditavimo praradusiems asmenims pažymėjimas antrą kartą nesuteikiamas.
Be to, jie turi laikyti egzaminą. Testą sudaro 50 klausimų, susijusių su aplinkosauginiais reikalavimais ir su gamta susijusios administracinės teisės. Išlaikytu egzaminas laikomas, jei teisingai atsakoma į 80 proc. ar daugiau klausimų.
Alytaus regione neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių yra 14, bet šiuo metu kaip tik vyksta naujų prašymus pateikusių pretendentų vertinimas, tad netrukus skaičius gali išaugti. Visoje Lietuvoje inspektorių yra apie 300, tačiau ir kai kuriuose kituose regionuose vyksta naujų šias pareigas norinčių eiti žmonių atranka, todėl greitai jų turėsime dar daugiau.
