Vienais didžiausių aplinkos teršėjų yra pripažįstami miestai. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje patvirtinta miesto nuotekų valymo direktyva, kurios tikslas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų miesto nuotekų poveikio. Prieš dvejus metus įvertinusi situaciją Lietuvoje, Europos Komisija nustatė, jog šalis neatitinka šioje direktyvoje keliamų reikalavimų – per didelis skaičius gyventojų negauna centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos.
Direktyva taikoma aglomeracijoms, turinčioms daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Agnės Kniežaitės-Gofmanės, Lietuvoje išskirtos net 54 aglomeracijos, dėl kurių Europos Komisija nustatė, jog direktyva įgyvendinama netinkamai.
„Taip pat įvardinta, jog neužtikrinamas kontrolės mechanizmas, kuris įvertintų, ar individualiose sistemose nuotekų tvarkymas yra tinkamas“, – sako A. Kniežaitė-Gofmanė. Pagal numatytus reikalavimus ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti surenkama centralizuotai, o likusios tvarkomos individualiose sistemose, atitinkančiose tokius pačius aplinkosauginius reikalavimus, kaip ir surenkant bei valant nuotekas aglomeracijos valymo įrenginiuose.
Kelia pavojų vandens kokybei
Kaip pažymi Aplinkos ministerijos atstovė, visa Lietuvos teritorija gamtiniu požiūriu yra jautri maistmedžiagėms – azotui ir fosforui, o būtent šios medžiagos ir sudaro didžiąją dalį nuotekų. Jos gali pakenkti gėlo vandens ir jūrų aplinkai ir lemti eutrofikaciją – pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų
augmenijos formų augimą, kuris sutrikdo organizmų pusiausvyrą vandenyje ir daro neigiamą poveikį vandens telkinių būklei.
„Viena iš pagrindinių Lietuvos upių problemų – per didelis azoto kiekis. Dėl šios priežasties jos negali pasiekti geros vandenų būklės pagal bendrąją vandens politikos direktyvą. O fosforas ypač nepageidaujamas ir Baltijos jūroje, Kuršių mariose, nes sukelia eutrofikacijos procesus“, – sako A. Kniežaitė-Gofmanė.
Pagrindinė priemonė – švietėjiška veikla
Geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas savo teritorijose organizuoja savivaldybės. Šiandien Alytus atitinka direktyvoje keliamus reikalavimus ir dauguma gyventojų gauna centralizuotą nuotekų valymo paslaugą.
„Nuotekų tvarkymas turi būti prioritetas, o jau po to galima galvoti apie investavimą į kitas vandentvarkos sritis. Tos savivaldybės, kurios aiškiai matė šį prioritetą, susitvarkė“, – pastebi Aplinkos ministerijos atstovė.
Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius Tomas Valatka sako, kad pastangų, siekiant prijungti kuo daugiau namų ūkių prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, buvo įdėta tikrai daug.
„Tikslas – prijungti maksimalų būstų skaičių. Kad jį įgyvendintume, vykdėme įvairias akcijas, kviesdavome žmones į atvirų durų dienas, bendravome asmeniškai, aiškinome apie nuotekų tvarkymą – kodėl ir kaip reikia tai daryti“, – pasakoja T. Valatka. Jo teigimu, vykdant gyventojų apklausas, paaiškėjo, kad pagrindinė nenoro prisijungti priežastis – finansų trūkumas, todėl stengtasi pasiūlyti kiek įmanoma žemesnę kainą.
Individualus nuotekų tvarkymas – tik išimtiniais atvejais
Kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra įmanomas ar dėl tam tikrų priežasčių nebūtinas, gyventojams yra numatyta galimybė naudoti atskiras individualias sistemas – nuotekų kaupimo rezervuarus ar mažuosius nuotekų valymo įrenginius, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad reikėtų įvertinti, ar tokius įrenginius turėti apsimoka.
„Individualus nuotekų valymo tvarkymas yra brangesnis, kiekvienam įrenginiui reikalingas eksploatavimas, priežiūra. Be to, individualūs įrenginiai yra gana jautrūs buitinei chemijai, tad dėl šių niuansų tvarkyti nuotekas centralizuotai žmogui yra tiesiog paprasčiau“, – sako T. Valatka.
Bendrovės pateiktais duomenimis, nuo 2008 metų Alytaus mieste buvo naujai paklota 65 km vandentiekio ir 64 km nuotekų tinklų, kas sudaro 40 proc. plėtrą (prieš 10 metų vandentiekio tinklai sudarė 159 km, nuotekų – 147 km, o dabar atitinkamai 224 km ir 211 km). Per šį laikotarpį prie tinklų prijungti 1383 individualūs gyvenamieji namai, tai – 56 proc. daugiau nei buvo prieš dešimtmetį.
Dumblo panaudojimas – problema ne tik Lietuvoje
Valant nuotekas, kaip šalutinis produktas – atlieka susidaro nuotekų dumblas. Kaip teigiama Aplinkos apsaugos agentūros visuomenės informavimo apie nuotekų ir dumblo tvarkymą ataskaitoje, kur dėti tokį dumblą, yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir technologijų požiūriu labiau pažengusiose valstybėse. Vyraujančios dumblo šalinimo praktikos nėra – vienur jis kompostuojamas, kitur deginamas ar sandėliuojamas sąvartynuose, taip pat naudojamas žemės ūkyje, biokuro gamyboje ir kitose srityse.
Pasak T. Valatkos, nuo 2014 metų visas Alytaus miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas yra apdorojamas taikant modernias technologijas – jis yra džiovinamas ir naudojamas įvairių kultūrų tręšimui. Tiesa, kol kas lieka neišspręsta kita problema – po valymo proceso sukaupto sandėliuojamo dumblo sutvarkymas.
