Paskelbtos 2020 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Jau antrą kartą Alytaus rajonas atvers mažosios kultūros sostinės duris. Šį kartą jos atsidarys Simno mieste. 2017 m. Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulą nešiojo Punia.
Projektą „Simnas Lietuvos mažosios kultūros sostinė“ parengė Simno bendruomenė „Simnija“, vadovaujama Vitos Jatkauskienės, bendradarbiaudama su Alytaus rajono vietos veiklos grupe. Bendruomenės pirmininkė V. Jatkauskienė pažymi, kad tai ne tik džiugi žinia simniškiams, bet atsakomybė bei įpareigojimas jiems pateisinti mažosios kultūros sostinės vardą.
Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė pažymėjo, kad šis titulas Simnui suteiks dar daugiau žinomumo. „Simnas labiau yra pravažiuojamas miestas, ten mašinos nesustoja. O jame yra ką pamatyti: prie Simno tyvuliuoja du ežerai, stovi seniausia Užnemunės bažnyčia, istorinis Simno centras – urbanistikos paminklas. Mieste yra nemažai išlikusių XX amžiaus pradžios pastatų“, – sakė vicemerė.
Istorikai iki šiandien nesutaria, kada pirmą kartą paminėtas Simnas. Vieni nurodo 1382 m., kiti – 1494 m. Tačiau aišku, kad Simnas yra viena anksčiausiai atsiradusių užnemunės gyvenviečių, o 1626 m. Simnui buvo suteiktos savivaldos (Magdeburgo) teisės ir herbas. Herbui parinktas Šv. Povilo atvaizdas susijęs su savivaldos teisių išrūpintojo Povilo Sapiegos vardu. Prezidento dekretu Simno miesto herbas patvirtintas 1999 m. birželio 29 d.
Pasak D. Kitavičienės, kaip Simnas įprasmins mažosios kultūros sostinės vardą, idėjų vietiniams ir atvykstantiems yra: bus tvarkomos viešosios erdvės, organizuojami nauji ir tradiciniai renginiai: Kaziuko mugė, žinoma visoje Pietų Lietuvoje, Joninės, Rudens suktinis, ir nauji renginiai, konferencijos, parodos ir kt.
Bažnyčiai – 500
Vienas didžiausių renginių, numatytų kitais metais, – Simno bažnyčios 500 metų jubiliejaus minėjimas. Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmąją mūrinę renesanso stiliaus bažnyčią 1520 m. pastatė LDK maršalka ir Simno valdytojas Jonas Zabžezinskas. Bažnyčia 1655 m. buvo smarkiai nuniokota Rusijos kariuomenės. 1812 m. nukentėjo, kai prancūzų armija įrengė joje ligoninę. Bažnyčia degė 3 kartus – visus XIX a. antroje pusėje. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia stipriau nenukentėjo. 1989 m. šventoriuje pastatyta nauja mūrinė varpinė.
Prie Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pasirengimo 500 metų jubiliejaus minėjimo prisideda ir Alytaus rajono savivaldybė. Prieš dvejus metus savivaldybė skyrė 39 tūkst. eurų bažnyčios restauravimui, altorių, sakyklos, krikštyklos tyrimams ir 20 tūkst. eurų šventoriuje esančių takų dangos tvarkymui. 2015 m. baigti tvarkyti parapijos namai, kurių kapitaliniam remontui panaudotos įvairių fondų ir Simno parapijos klebono Raimundo Žukausko lėšos, bendra darbų vertė 146,5 tūkst. eurų. 2013 m. savivaldybė skyrė beveik 10 tūkst. eurų bažnyčios akmeninės tvoros sutvarkymui, o šiais metais 10 tūkst. eurų skirta bažnyčios presbiterinės dalies grindų ir sienų tvarkybos darbams.
Mažųjų sostinių – 10
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija. Tradiciškai mažosios kultūros sostinės titulą kasmet nešioja 10 vietovių.