Neseniai degę Amazonės miškai šiurpino pasaulį – netekome dalies Žemės plaučių. Žaizdą laižyti teks ilgai, nes medžiai, taip reikalingi kovojant su klimato kaita, neataugs nei per vienerius, nei per dvejus metus.
Lietuvą ir Amazonę skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau prie žalos kompensavimo galime prisidėti plėsdami savo miškų plotus. Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama tai visai paprasta. Pakanka turėti šiek tiek noro, tinkamą miškui veisti žemės plotą, teisingai užpildyti paraišką, kuri, beje, šiemet teikiama tik elektroniniu būdu, ir laukti atsakymo apie paramos skyrimo ar neskyrimo patvirtinimą.
Paraiškų priėmimas truks du mėnesius
Amazonės miškų gaisrai priminė medžių svarbą tvariam klimatui vystytis. Sunku pasakyti, kaip šis įvykis paveiks Lietuvos miškų plotų plėtrą, nes nuoseklūs veiksmai miškų plėtros klausimu vyksta gana seniai. Vienas svarbiausių – KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“.
Rugsėjo 2 dieną prasidėjęs ir spalio 31 dieną planuojamas baigti paraiškų priėmimo etapas paramai pagal minėtą veiklos sritį šiemet jau antras. Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 13 568 057 Eur paramos lėšų. Svarbu tai, kad paraiškos paramai gauti gali būti teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt. Žinotina, kad paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val.
Paramos skyrimo atvejai
Pinigai pagal paramą pareiškėjams gali būti mokami trimis atvejais: už miško veisimą (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka) arba įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Paramos išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokios rūšies medžius pareiškėjas numatys sodinti veisiamame miško plote.
Atkreipiamas dėmesys, kad parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti, taip pat želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.
Atrankos kriterijai
Į paramą „Miško veisimui“ pretenduoti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Kuo daugiau atrankos balų pareiškėjas surenka, tuo didesnė tikimybė gauti paramą. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Juos surinkti – nesudėtinga. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jis iš karto gauna 15 atrankos balų.
Nederlingą žemę pavertė mišku
Kaunietis Kostas Karpavičius paramą „Miško veisimui“ gavo 2018 metais. Nederlingus 18 ha jis apsodino drebulėmis. Vyras sako, kad įveisti mišką naudojantis KPP parama jį paskatino pažįstamas.
„Turima nederlinga žemė ilgai keldavo įvairių klausimų. Derlius joje neauga, parduoti – gaila. Kartą bičiulis sako: apsodink ją mišku. Investicijų tam neturėjau, tačiau jis papasakojo, kad mišką įveisti galima naudojantis KPP parama pagal veiklos priemonę „Miško veisimas“. Jo padėtas užpildžiau paraišką ir gavau pageidaujamą paramą. Sudėtinga nebuvo – reikėjo tik pasiryžti. Džiaugiuosi tokiu sprendimu. Aš jau pensininkas, vargu, ar spėsiu pamatyti suaugusį mišką, tačiau neabejoju, jog tai bus vertinga dovana vaikams ir visuomenei. Keičiantis klimatui, medžiai ir miškas tampa ypač vertinga ekosistemos dalimi“, – mintimis dalijosi mišką įveisęs kaunietis.
