Naktį ižiebti baltų simboliai. 
Mes – baltai.
Alius Mikelionis
Baltų kultūros puoselėtojai surengė įspūdingą reginį šalia Pirmojo Alytaus piliakalnio. Sekmadienio vakarą, minint rudens lygės dieną, kai diena susilygina su naktimi, Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai kvietė atvykti į renginį „Mes – baltai“. Ant piliakalnio uždegtas aukuras, skambėjo liaudiškos dainos.
„Nesvarbu, ar karžygiai po mūšio, ar žemdirbiai po darbų, mes visi grįžtame į vietą, kur mums gera, kaip versmė mūsų stiprybės. Mūsų protėviams stiprybė buvo šventosios ugnies aukuras, kuris liepsnodavo ant piliakalnių, jie sujungdavo žmones“, – sakė aukurą ant Pirmojo Alytaus piliakalnio įkūręs vaidila.
Nemuno pakrantėje suformuotos šieno skulptūros pagal baltų simbolius. Tai septynių segmentų juosta. Juosta – svarbi baltų kultūroje, ja apjuosiama vestuvių metu, ji turi magišką, vienijančią ir suburiančią prasmę. Šieno skulptūros atrodė įspūdingai, kai simbolius apėmė ugnis.
Rudens lygiadienis Lietuvoje buvo nuo seno laikomas švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai. Nuo šiol nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Joninių, kai naktis trumpiausia.