Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.
Nebėra aktualu vien suaugusiems
Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.
Norint diagnozuoti nutukimą, specialistams užtenka žinoti žmogaus ūgį ir svorį: suaugusiesiems yra apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentelės – jeigu skaičius viršija 97-ąjį procentilį, tuomet nustatomas antsvoris. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.
Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto
Daugelis tikriausiai pritartų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutukę, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – nutukę vaikai neskanauja daugiau įvairių bulvių traškučių, saldumynų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas.
Iš tiesų, nutukimo priežasčių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės. „Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo būdas, bet įtaką daro net ir tai, kaip maitinosi mama ar močiutė savojo nėštumo metu. Pavyzdžiui, jei vaikas nėštumo metu gavo nepakankamą maisto kiekį, tai taip pat padidina vaiko nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Žinoma, nutukimą gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ekrano, įtampa ar stresas.
Valgymo sutrikimai – viena svarbiausių priežasčių
Vaikai ir paaugliai dažnai turi valgymo sutrikimų, sukeliančių svorio didėjimą, – tai vadinama persivalgymo sutrikimu, kai žmogus suvalgo didelį maisto kiekį, arba emociniu valgymu, kai noras valgyti sustiprėja išgyvenant teigiamas ar neigiamas emocijas.
Neretai visuomenėje ar net gydytojų patarimuose yra rekomenduojama valgyti mažiau kartų per dieną, vartoti daugiau vaisių ar daržovių ir padidinti fizinį aktyvumą, tačiau jeigu svoris padidėjęs būtent dėl emocinio valgymo ar persivalgymo sutrikimo, – situacija tik pablogės klausantis tokių apribojimų.
Pasak gydytojos dietologės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, vaikai yra ypatingai jautrūs įvairiems mitybos ribojimams: kai uždraudžiame – labiau nori ir slapta persivalgo tam tikrų produktų, todėl kalbant su vaikais apie mitybą vertėtų neskirstyti maisto į sveiką ir nesveiką arba tą, kurį galima, ir tą, kurio negalima.
Suaugusiųjų negalavimai tampa vaikų ligomis
Šiais laikais pastebima paradoksali tendencija: nutukimą turintys vaikai serga tomis ligomis, kuriomis prieš dešimtmetį sirgo tik suaugusieji: II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, kepenų suriebėjimu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, turėti sąnarių problemų ar kovoti su tokiomis ortopedinėmis ligomis kaip plokščiapėdystė.
Ypatingai svarbu žinoti tai, kad kas antras nutukęs vaikas toks pat lieka ir suaugęs, o tai eina koja kojon su įvairiais sveikatos negalavimais, kurie gali lemti net storosios žarnos, krūties ar kitokios rūšies vėžį. Nutukimas trumpina žmogaus gyvenimą, o jei tokios problemos jį užklumpa dar vaikystėje, tuomet visos komplikacijos ir ligos į dienos paviršių išlenda žymiai anksčiau.
Be to, turint nutukimą, padidėja depresijos rizika ir nepasitikėjimas savimi: dažniausiai vaikai ir paaugliai būna nepatenkinti savo išvaizda, vengia bendrauti su draugais ar artimaisiais, neretai patys bando koreguoti savo svorį, nepasitarę su kompetentingais medikais, o to daryti nevertėtų, nes veikiausiai atsiras dar daugiau problemų.
Reikšmingiausią vaidmenį atlieka tėvai
Iš tiesų, suaugusiųjų ir vaikų nutukimas labai skiriasi, ir koncentruojantis į vaikų ar paauglių atvejį, nepatartina visų pirma akcentuoti svorio mažinimo.
„Svarbiausia yra nustatyti nutukimo priežastis ir po truputį stengtis jas šalinti, kartu mažinant ir nutukimą bei užtikrinant, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų ir tai neigiamai nepaveiktų jo augimo ir brendimo“, – pataria gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Visame nutukimo gydymo etape tėvai atlieka patį reikšmingiausią vaidmenį, nes būtent jie kiekvieną dieną būna su vaiku, diegia jam mitybos įpročius ir rodo pavyzdį. Vaikui būtinas palaikymas ir jo negalima palikti vieno, nes jam sunku suprasti, kodėl nebegalima valgyti tam tikrų dalykų, kodėl reikia keisti tai, ką tiek metų galėjo daryti ir buvo nevaržomas.
Idealiu atveju turėtų keistis ne tik paties vaiko, bet ir visos šeimos narių įpročiai. Pavyzdžiui, jei prieš tai šeimoje niekas nevalgė pusryčių, dabar juos valgo visa šeima. Taip pat svarbu, kad aktyvus laisvalaikis taptų visų pramoga.
Nutukimo gydymas turėtų tapti natūraliu gyvenimo būdu: reguliarus valgymas, tam tikras fizinis aktyvumas, grynas oras, įtampos mažinimas ir blogų įpročių atsisakymas.
Visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia mylėti
Tyrimai rodo, kad net vaikams, neturintiems nutukimo, tėvai dažnai komentuoja jų išvaizdą ir tokiu būdu tik menkina jų savivertę bei didina nepasitikėjimą, o tai atsiliepia jiems ateityje, kai žmogus, esantis normalaus svorio, nemėgsta ir nepriima savo kūno.
Dėl šios priežasties psichologai rekomenduoja tėvams parinkti tinkamus žodžius ir jokiu būdu netransliuoti to, kad vaikas yra nutukęs, nes tuomet jis jaučiasi taip, lyg turėtų defektą. Geriau sakyti, kad vaikas turi nutukimą, tuomet jam bus lengviau suprasti, kad tai yra laikina, ir kažkas apčiuopiamo, ko galima atsikratyti.
Gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad visais laikais buvo bandoma žmones gąsdinti nutukimo pasekmėmis, bet atsižvelgiant į pasaulio statistiką aiškiai matosi, kad nutukimo vis daugėja, todėl, pasak jos, šiais laikais geriausia nutukimo prevencija būtų transliuoti priešingą žinutę.
„Manau, visų svarbiausia yra pabrėžti tai, kad visi kūnai yra gražūs ir visus kūnus reikia priimti ir mylėti, o ne versti žmogų pasikeisti liepiant drastiškai mažinti svorį. Juk visi mes esame skirtingų akių, plaukų ar odos spalvos, lygiai taip pat turime ir skirtingus kūnus, kurie yra vienodai vertingi ir visi turi teisę būti ir egzistuoti“, – teigia ji.
