Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“.
Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras.
Siekia didinti pardavimų kiekį
Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.
Televizijoje, spaudoje bei internete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės požiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei tai, kad, vartojant kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas ir atsiras daugiau sveikatos, tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas ir vartojimas dideliais kiekiais.
Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje
Lietuvoje per metus yra parduodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specialisto pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus, kas priveda prie 15 tūkstančių jais apsinuodijančių žmonių Lietuvoje per metus.
Tiesa, kartais ir specialistams pritrūksta žinių bei kompetencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis dozėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar skiriama netinkama gydymo trukmė. Problemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra įsigyjami ir skiriami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsako paprastai – „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydytojo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.“
Vaistai ne visuomet gali padėti
Kai kurie vartojami psichotropiniai vaistai, kurių veiklioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomybę. Fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, baime, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – tai jausmas, priverčiantis galvoti, jog žmogus negali sustoti vartoti vaistų.
Priklausomybę galima sąlyginai pristabdyti nevartojant ją sukėlusių vaistų ilgą laiko tarpą, tačiau, norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie tų vaistų vartojimo nederėtų niekad grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga.
Tačiau perteklinis vaistų vartojimas gali sukelti ne tik priklausomybę, bet ir kitų nemalonių pasekmių, tokių kaip didėjantis sergamumas ar nepageidaujamų vaistų reakcijų sukeliamų sveikatos sutrikimų rizika, o pati skaudžiausia pasekmė – paciento mirtis, tad pajutus pavojų reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos.
Niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos
Visų pirma, siekiant sumažinti perteklinį vaistų vartojimą ir kovoti su priklausomybe nuo jų, reikėtų suvokti, kad niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos ir kad vaistai galbūt yra veiksmingiausias ir lengviausias, bet ne geriausias būdas pagerinti savo vidinę būseną.
„Pirmoji pagalbos stotelė turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas, o tuomet jau jis nuspręs, kokios pagalbos reikia, ir, esant poreikiui, nukreips į reikiamas įstaigas“, – teigia gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras.
Neretai psichologinė pagalba yra raktas į geresnę vidinę savijautą. Anot priklausomybes gydančių specialistų, pirminis psichoterapijos tikslas yra pasiekti tai, kad pacientas prisiimtų atsakomybę už savo problemos sprendimą, t. y. pats norėtų atsisakyti vartojamų vaistų ir pasveikti, o tik po to yra skatinama suvokti per didelio ir netinkamo vartojamų vaistų kiekio įtaką paciento vidinei būsenai bei organizmui.
Taip pat vertėtų pabrėžti, jog didelę įtaką priklausomiems žmonėms daro jų aplinkiniai, kurie, išreiškę susirūpinimą artimojo būsena, turėtų jį padrąsinti ir paskatinti pasikonsultuoti su gydytoju, o ne nustatyti ligas ar sutrikimus savavališkai, kas dažnai tik pablogina esamą su priklausomybe kovojančio žmogaus būseną.
Tikslas – susidoroti su problema
Siekiant sumažinti perteklinio vaistų vartojimo problemos mastą šalyje, 2018 metais Šiaulių teritorinės ligonių kasos zonoje dvejiems metams įkurtas vaistų komitetas, kuriame pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta viešai kalbėti apie perteklinį medikamentų vartojimą ir jo sukeliamas problemas. Komiteto strateginė kryptis yra kompensuojamų vaistų vartojimo racionalizavimas. Tai bus bandoma pasiekti keliant skirtingų gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos ir kitų specialistų kompetencijas bei analizuojant kompensuojamųjų vaistų suvartojimą ir pacientų gydymo efektyvumą.
Su šia problema taip pat susiduria ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri savo 2019–2021 metų strateginiame veiklos plane nurodo, jog bus siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų prieinami geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai, gerinantys ir stiprinantys žmonių sveikatą, užtikrinant racionalų vaistų ir valstybės biudžeto bei gyventojų lėšų vartojimą.
Vienas iš būdų, kuriais stengiamasi visuomenei įdiegti racionalaus vaistų vartojimo svarbą, yra Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamas rengti „Išmintingasis vaistų sąrašas“, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams. Planuojama, kad išmintingajame vaistų sąraše „suguls“ informacija apie ligas ir vaistų rekomendacijos jų gydymui.
Svarbiausias kriterijus įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistams atrenkant vaistus – didžiausia galima nauda paciento sveikatai neišleidžiant didelės pinigų sumos.
