Emilija Krušinienė
Taip apie meną kalbėjo senovės romėnai. Iš tiesų, žmogus išeidamas iš šio pasaulio norėtų palikti gerų darbų žymę. Norėtų parodyti, dovanoti kažką įdomaus ar naudingo kitoms kartoms. Tik palikdami gerus darbus, galime pasiekti pažangos.
Ką gi daugiau, jei ne knygas palieka meninio žodžio kūrėjai? Kūryba – tai sukauptų dvasinių vertybių atspindys, dalijimas. Be knygos nuskursta žmogaus vidus, nyksta dvasinės vertybės, labai svarbios gyvenime.
Visas išleistas naujas knygas „Tėkmės“ nariai yra pristatę Alytaus krašto skaitytojams. Reikia paminėti autorius, išleidusius poezijos ir prozos knygas: Rimutė Griškevičienė – „Pavasaris mano delnuose“, Vida Jurkienė – „Ateina laimė“, Ernesta Kučinskienė – „Vėjo spalvos“, Petras Miliūnas – „Saulėlydžio varsos“, Irutė Matažinskienė-Lazickienė – „Tėvynę savo meile apkabinsiu“, Scholastika Kavaliauskienė – „Jaučiu Tave širdim“. Prozą ir poeziją pamėgę rašyti Romaldas Zabulionis, Scholastika Kavaliauskienė. Emilija Lukšytė-Krušinienė supažindino skaitytojus su romanu „Spygliuotu keliu“. Jame – skaudūs lietuvių tautos išgyvenimai, vykstant valdžių perversmams. Autorė žvelgia į tautos istorinę praeitį ir pamažu veda skaitytoją iki Lietuvos atgimimo. Praėjusiais metais valkininkietė Eugenija Strazdienė domėjosi savo giminės praeitimi ir, atradusi archyvuose įdomių gyvenimo momentų, išleido knygą „Atmintis“.
Scholastikos Kavaliauskienės plunksnai priklauso poezija ir dokumentinė bei grožinė proza. 2019 m. atidavė skaitytojams poezijos knygą, skirtą Lietuvai, pavadinusi „Savo meile Tave apkabinsiu“. Apie poeziją kalbėti nelengva, kadangi kiekvienas skaitytojas gali suprasti ją savaip. Reikia didelio įžvalgumo, norint suvokti autoriaus mintis. Didelė dalis „Tėkmės“ poetų rašo poeziją laikydamiesi klasicistinio eiliavimo ir kompozicijos reikalavimų. Eilėraščiai pakankamai suprantami, meniški.
Renginyje, vykusiame Pagyvenusių žmonių asociacijoje, Scholastika Kavaliauskienė supažindino skaitytojus su knygos tematika, paskaitė eilėraščių.
Pradėjusi skaityti knygą, stebėjausi, kad autorei pavyksta Tėvynę apkabinti ne tomis pačiomis, o vis naujomis meninėmis priemonėmis, naujais žodžiais. Su meile kalbama apie gyvenimo laimę, skiriami posmai Tautos istorijai („Sausio 13-oji“). Poetizuojama Lietuva, nes joje „švelnesnis vėjas, šiltesnė saulė“. Su pagarba sakomi pasveikinimo žodžiai Alytaus miestui: „Labas, ALYTAU, ryto sulaukęs“. Pakalbinami ir gatve einantys žmonės. Įvairių spėliojimų yra apie mėnulio šviesos įtaką žmogui. Galbūt tik poetai mėnesienos naktį neužmiega ir žvelgia į trokštamas pasiekti žvaigždes, kurios „įžiebia širdyse gėrio šviesą ir viltį“. Dėmesį patraukia „Sonetų vainikas Žemei“. Sonetuose linkima žemei „kvepėti mėtomis, žaliais pušynais“. Džiaugiamasi Dzūkijos peizažų grožiu, kai „žieduose rasos švyti“. Su pagarba menami seni draugai, kurie kaip senas vynas… „prisiminimais apsvaigina“. Yra knygoje sakralinių eilėraščių, juose išreiškiamas žmogaus džiaugsmas, švenčiant religines šventes – Velykas ir Kalėdas. Be poezijos, knygoje skaitome impresijas, miniatiūras. Ypač maloniai nuteikia dzūkų tarme parašytas humoristinis vaizdelis „Kaip gyveni, Dzūkeli“.
„Tėkmės“ literatai – Ona Baltrukevičienė, Stasys Šukys, Regina Rasimienė, Irutė Lazickienė, Palmyra Pracuvienė, Danutė Bačinskienė – perskaitė Scholastikos Kavaliauskienės eilėraščių. PŽA vadovas Eugenijus Kasteckas įteikė autorei puokštę gėlių. Pasveikino išleidus naują poezijos knygą „Tėkmės“ klubo pirmininkė Emilija Krušinienė ir kiti klubo nariai. Visi linkėjo kūrybinės ugnelės.
Gražiai dainomis linksmino ansamblis „Romansas“, padainavęs autorės eilėmis sukurtų dainų (vadovė D. Bačinskienė). Vyrų ansamblis „Jovaras“ turi tikrai balsingų dainininkų. Vadovas Antanas Ratkevičius kaskart atranda naujų dainų. Algimantas Šilinskas padainavo dainą „Žiema žiema“. Gera nuotaika nepaliko klausytojų visą literatūrinę popietę klausant poezijos ir dainų.
Renginį vedė Danutė Bačinskienė.