Alytaus meras Nerijus Cesiulis savo socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad šį rudenį mieste turėtų būti pastatytas didžiulis gongas, kurį Dzūkijos sostinei dovanoja Indonezijos Vyriausybė. Nacionalinės egzorcistų asociacijos vadovas kunigas Arnoldas Valkauskas įsitikinęs, jog tokio objekto Alytui nereikia, nes tai svetima mūsų kultūrai ir religijai.
Alytaus miesto mero pranešta žinia apie tai, jog rugsėjo 21-ają, Pasaulinę taikos dieną, Alytus sulauks Indonezijos Vyriausybės dovanos – 700 kilogramų sveriančio taikos gongo, sulaukė įvairių nuomonių. Ypač kunigai gana kategoriškai pasisakė, jog priimti šios dovanos nederėtų, neįsigilinus į gongo reikšmę. O čia galima kalbėti ir apie demoniškąjį veikimą, kuris gali pasireikšti kviečiant dvasias.
„Visa kultūra, ateinanti iš Rytų, turi dvasinę prasmę. Gongo prasmė – santykis su konkrečiomis dvasiomis, kurios turėtų užtikrinti sėkmę ir laimę, o krikščioniškai žiūrint tai negerai. Juk aš tikiu, kad Dievas man gali užtikrinti laimę, o čia pasistatome gongą vien dėl to, kad pritrauktumėm turistų – labai paviršutinis tikslas. O iš tiesų mes garbinsime svetimus stabus“, – kalbėjo kunigas A. Valkauskas.
Alytaus meras turi kitą nuomonę. „Niekada netikėjau, kad metalo gabalas galėtų prišaukti demonus. Tą gongą mums dovanojo Indonezijos Vyriausybė kaip vieną iš taikos simbolių. Mes sakome, kad esame atviri visiems – kitų tikėjimų, religijų, tautų atstovams. Alytaus kolegijoje studijuoja kitų tautybių studentai ir dirba. Investuoja iš kitų valstybių. Nenorime priešintis religijai. Norime turėti vieną gražų traukos objektą“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Ypač daug neigiamų nuomonių dėl gongo pasipylė atsiradus siūlymui jį statyti Senamiesčio skvere, kur visai šalia Šv. Angelų sargų bažnyčia, netrukus bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams.
„Kur mūsų savastis? Juk aš esu lietuvis, turiu savo kalbą. Pasidarome kažkokie bestuburiai. Kas iš kitur – tai labai gražu. Man tai primena tuos tarybinus laikus, kai žmonės rinkdavo nuo kramtomos gumos popieriukus. Bet buvome vergystėje. O tas gongas man vergystės priminimas. Už dyką tik sūris spąstuose. Ubago sindromas už dyką imti viską. Juk turit sąvartyną Alytuj – imkit viską už dyką“, – kalbėjo egzorcistas A. Valkauskas.
Meras idėjos dėl gongo kol kas neatsisako, o kur jį statyti, tikina pasitarsiantis su bendruomene. „Vieni siūlo ant pėsčiųjų, dviratininkų tilto, kiti Likiškių parke, dar kiti siūlo Jaunimo parke. Manau, ateityje padarysime balsavimą ir dėl vietos spręs mūsų bendruomenė“, – sakė N. Cesiulis.
Alytaus meras sako, jog bažnyčioje lankosi, tačiau pastačius gongą jo demoniško veikimo neįžvelgia ir ragina į Indonezijos Vyriausybės dovaną žiūrėti kaip į taikos simbolį. „Mes buvome Kremenčiuke su dar keletu tarybos narių. Bendraudami su to miesto meru, jo aplinka, susipažinome su žmogumi, kuris yra pasaulio gongų atstovas. Jis pasiūlė, ar nenorėtų Alytus būti miestas, kuriame būtų pastatytas gongas. Mes iš karto pasakėme, kad nesame šalies sostinė, tačiau vis tik esame Dzūkijos sostinė, tad pasiūlė gongą. Aš pats lankausi bažnyčioje. Gongo nesieju su demonais ar velniais. Tai taikos simbolis“, – kalbėjo Alytaus vadovas.
Egzorcistas A. Valkauskas sako, jeigu Alytus dovaną priims, Dzūkijos sotinėje stovės stabas. „Pasižiūrėjome, kad vien raganavimu besidominčių žmonių Lietuvoje viename „saite“ – 12 tūkstančių. Parašai paieškoje būrimo paslaugos – 2 500 registruotų būrėjų, o kunigų Lietuvoje 700 ir tie patys pavargę nuo gyvenimo. Taip gyvename, o dar statome gongą. Paskui žmonės verkia, kad skyrybos, nelaimės. Tie patys alytiškiai važiuoja po visą Lietuvą ir ieško pagalbos. Nutrūkęs santykis su Dievu. Iš kunigiškos egzorcisto patirties pasakysiu: tai tik žalą atneš. Juk raginame iš namų išmesti visas Egipto piramides, stabukus, o čia savanoriškai planuojama Alytuje stabą statyti“, – piktinosi A. Valkauskas.
Kur stovės ir ar išvis Alytuje bus pastatytas gongas, ar miesto vadovai atkreips dėmesį į bažnyčios nuomonę, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.