Šiuo metu, kai visi tekalba apie COVID-19, dažnai pamirštama, kad egzistuoja kitos lėtinės ar netikėtai diagnozuojamos ligos. Onkologinių ligų gydymo, operacijų situacija ypač komplikuota.
Visgi ne viskas taip beviltiška – sako alytiškė Dovilė Didžiulienė, prieš šventąsias Velykas sulaukusi tikro stebuklo – tėveliui diagnozuota klastinga liga suvaldyta. Ji dėkoja Alytaus ir Vilniaus medikams, kad šie nepaliko nevilty ir padėjo ligos užkluptam jos tėveliui.
„Mes susidūrėme su didele baime ir nerimu, kas bus toliau. Mat po pasaulį žaibiškai ėmus plisti virusui COVID-19, niekas daugiau apie nieką nekalbėjo. Nerimavome, kiek reiks laukti tyrimų, operacijos, kiek kankinsimės nežinioje. Bet, ačiū Dievui, medikai tikrai neatstūmė, nepažiūrėjo atsainiai, mus priėmė. Suveikė žmogiškasis faktorius, kad suteikė paslaugas. Noriu akcentuoti, kad medikai dirba ne tik dėl pasaulį krečiančio naujojo viruso, bet ir dėl kitų ligų. Mūsų atveju, dėl liaudyje vadinamo vėžio. Gavome siuntimą trečio lygio konsultacijai, vėliau operacija – ir šiandien tėvelis saugus namuose“, – pasakojo D. Didžiulienė.
Nors šiandien visa šeima džiaugiasi, tačiau prisimindami ligos pradžios kelią, sako net nerandantys žodžių, atitinkančių jų padėkos dydį.
„Labiausiai noriu padėkoti šeimos gydytojai Nijolei Venclovienei, kuri dirbo iš širdies, neatmestinai. Tik jos dėka liga diagnozuoja pirmoje stadijoje. Tuomet kreipėmės į pulmonologą Antaną Strazdą, kuris taip pat neišsigando, o padaręs tyrimus ir pamatęs sudėtingą situaciją siuntė į Santaros klinikas. Santaros medikai taip pat rizikavo, tačiau ėmėsi visų priemonių, nelaukė, kol baigsis karantinas. Tikrai nėra taip blogai, kaip sako žmonės, kad žiūrima tik COVID-19, gydo ir vėžius, kitas sunkias ligas“, – sakė pašnekovė.
Gydymas Santaros klinikose, anot D. Didžiulienės, jai priminė filmą. „Kadangi visi tyrimai buvo atlikti prasidėjus karantinui, gydytojai daug bendravo telefonu, paskirdavo tyrimus ir datą telefonu. Turėdavai per apsaugą atvykti su kaukėmis, pirštinėmis. Gavę atsakymus gydytojai vėl skambindavo telefonu, pasakodavo, kas bus toliau. Prieš operaciją tėvelį buvo leista palydėti iki Priėmimo skyriaus, toliau tėtį lydėjo slaugės. Lankymas buvo uždraustas, visi su kaukėmis, daug dezinfekcinių priemonių. Visi daktarai labai stengiasi žmonių labui. Tikrai nerandu žodžių jiems padėkoti“, – pasakojo moteris.
Šeima, sužinojusi diagnozę, galvojo apie įvairius scenarijus, buvo apėmusi ir neviltis. Visus, kurie susiduria su panašiomis situacijomis, pašnekovė ragina jokiu būdu nenuleisti rankų, mat gerų žmonių, puikių medikų tikrai yra.
„Tikrai pasisekė, šeimos gydytoja dirbo daugiau, nei jai priklauso. Tėtis juk nieko nejautė, nebuvo jokio skausmo ar kosulio. Gydytoja atliko darbą iš širdies. Gal, sakyčiau, viskas greičiau per karantiną, nereikėjo laukti eilėse, viskas telefonu. Kai sužinojome po biopsijos, kad piktybinis, daktarai darė viską, kad nesikankintumėme ir negyventumėm nežinioje. Kad nebūtų per vėlu. Gavome velykinę dovaną visa šeima“, – sakė D. Didžiulienė.
Tiems, kurių viltis prigesusi, D. Didžiulienė palinkėjo tikėjimo Dievu. „Melstis, tikėti Aukščiausiuoju ir viskas bus gerai. Žiūrime šv. Mišias, meldžiamės, dėkojame Dievui ir medikams. Ačiū jiems, jie atlieka milžinišką darbą“, – sakė pašnekovė.