Nemunaityje vykstančio dailės plenero „Abipus Nemuno“ menininkai atvažiavo į Makniūnus pasižiūrėti Antano Jusevičiaus, kaip jis pats save vadina meistrelio, drožėjo, cementisto, sukurtų meno kūrinių. Po apsilankymo galerijoje „Prie pirties“ meno žmonės, kurie į šį plenerą atvyko iš kaimyninių užsienio valstybių Lenkijos, Latvijos bei iš visų Lietuvos regionų, panoro paklausyti dzūkiškų senovinių dainų ir užsuko į mūsų bendruomenės kiemelį. Čia juos sutikome su dainomis, pakvietėme į vidų, kur linksmai bendravome, dainavome ne pagal repertuarą, o pagal jų prašymus – apie rūtų vainikėlį, bernelį pijokėlį, karčiamėlę… Ir, žinoma, pagal senas dzūkiškas tradicijas pakvietėme pasivaišinti dzūkiškomis bandomis su spirgucais, daryciniu (ačiū šaunioms gaspadinėms Aldutei Kazakevičienei ir Danguolei Muzikevičienei), užgeriant Dzūkijos pamiškių ir pievų vaistažolių arbata su naminiu pyragu, kurį visuomet labai gardziai mums iškepa Onutė Ališauskienė. Užstalėje ir vėl skambėjo dainos, kurias iš savo senovinių dainų nesibaigiančios kraitelės vis užvesdavo Eleonora Kužulienė ir Aldona Kalvinskienė. Mūsų svečiai dainavo mums – skambėjo latvių, lenkų, taip pat žemaičių ir suvalkiečių liaudies dainos. Nepastebimai prabėgo pora valandų, net gaila buvo išsiskirti – daina suartino meniškas sielas. Ašaros tvenkėsi akyse matant, kaip atsisveikindami vyrai bučiavo mūsų Lionytei ir Aldutei rankas dėkodami už puikias dainas, linkėdami dar ilgų ir dainingų metų.
Dalė Baranauskienė,
Makniūnų sodžiaus bendruomenės pirmininkė