Šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje numatoma, kad senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje turėtų išaugti trigubai. Tai bus daroma palaipsniui iki 2050 m. Tikslas – atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučiu namų ir padidinti jų energetinį efektyvumą vidutiniškai 60 proc.
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Siekiama ekonomiškai efektyviai pertvarkyti pastatus
Rengiamoje strategijoje bus išdėstyti planuojami veiksmai, parengti atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) tikslą – didžioji dalis pastatų turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Ne vėliau kaip iki 2050 m. jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik „nulinės energijos“ pastatus, t. y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių. Po 5 metų šis skaičius dar labiau padidės ir per metus planuojama renovuoti bent 600 pastatų. Šis skaičius augs ir planuojama, kad 2031–2040 m. laikotarpiu bus renovuojama po 1000 pastatų kasmet, 2041–2050 m. po 1400“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Nors daugiabučiai sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų, jų atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga. Pagal bendrus skaičiavimus, daugiabučių atnaujinimas turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldos palaiko renovacijos projektus ir siekia, kad miestuose būtų mažinamos CO2 emisijos. Gyventojai taip pat nėra abejingi savo gyvenamosios aplinkos sutvarkymo darbams. M. Sinkevičius pabrėžia tokias renovacijos naudas: energijos sutaupymas, išaugusi būsto vertė, estetiškai gražesnė aplinka, geresnė infrastruktūra. Tačiau vykstančios renovacijos tempai yra per maži ir artimiausiu metu privalo didėti.
Bus skatinama kvartalinė renovacija
Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją planuojama skirti kvartalinei renovacijai. Įgyvendinantiems tokio tipo renovaciją bus sudarytas paramos priemonių komplektas.
V. Serbenta teigia, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tai reiškia, kad per ateinančius 7 metus planuojama atnaujinti beveik 120 kvartalų, kuriuose 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
