Rasa Švirmickaitė
Vilniaus, Kauno, Kauno rajono, Klaipėdos, Panevėžio ir Jonavos gyventojai jau turi oficialiai įteisintas savo augintinių amžinojo poilsio vietas. Tuo tarpu gyvūnų kapinių steigimo idėja Alytuje dar tik bus svarstoma.
Gyvūnų laidojimo tradicijos siekia pačius seniausius laikus, daugelis pasaulio kultūrų laidojo mirusius gyvūnus. Todėl nieko keista, kad ir šiandien žmonės, ilgus metus kartu su savo augintiniais džiaugęsi, liūdėję, pramogavę, nori, jog mylimi gyvūnai turėtų amžino poilsio vietą, vertą jų buvusios meilės, begalinio atsidavimo ir draugystės.
Pasaulyje yra pačių įvairiausių gyvūnų kapinių, jos skiriasi savo dydžiu, tvarka, vienose laidojami tik šunys, katės ir kiti mažieji augintiniai, bet yra ir tokių, kuriose po gyvenimiškos kelionės ilsisi ir žirgai. Vienų gyvūnų kapą žymi skulptūros, paminklai, kitų tik kuklus kryželis ar lentelė su mylimo augintinio vardu, tačiau visi jie liudija buvusį žmogaus ir gyvūno artimą ryšį.
Iniciatyva bus svarstoma
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjos Palmiros Raškauskienės teigimu, pagal gautą Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Valerijaus Venciaus pateiktą prašymą organizuoti gyvūnų kapinių steigimą Alytaus mieste, nustatant laidojimo jose tvarką, ruošiama medžiaga svarstymui tarybos komitetams su galimomis gyvūnų kapinių vietomis.
Anot jos, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija yra steigti gyvūnų, augintinių kapines ir organizuoti tų kapinių priežiūrą.
„Manau, kad gyvūnų kapinių atsiradimas būtų gerai. Pati esu turėjusi ne vieną augintinį ir dabar turiu. Kai ateina laikas atsisveikinti su augintiniu, negalėčiau atiduoti jo utilizuoti ir pamiršti, nes tai mūsų šeimos narys, todėl labai gerai suprantu žmones, norinčius turėti oficialias gyvūnų kapines. Yra žmonių, mylinčių gyvūnus, bet yra ir nepritariančių jų kapinių steigimui, manančių, kad jiems per didelis dėmesys, todėl reikia rasti kompromisą“, – neabejoja P. Raškauskienė.
Paskatino augintinio liga
„Su šiuo klausimu susidūriau susirgus šeimos numylėtiniui Čikiui. Vežiodamas jį į veterinarijos gydyklą, susipažinau su žmonėmis, kurie svarstė, kur dėti iš šio pasaulio iškeliavusį augintinį. Veterinarijos gydyklos darbuotojai papasakojo, kad už tam tikrą mokestį perduoda utilizavimui, kiti gyvūnų augintojai patys laidoja.
Tačiau ne visiems tai paprasta padaryti, jei neturi sodo ar tėvų sodybos. Dažnai paslapčiomis buvęs mylimas draugas palaidojamas pamiškėje. Yra palaidota nemažai augintinių prie Nemuno ir aerodromo. Yra ir paminkliukų, ir kryžiukų. Tai nelegalu. Todėl kaip tarybos narys ir pasiūliau išspręsti šį klausimą“, – apie gyvūnų kapinių steigimo idėją pasakojo V. Vencius.
Anot tarybos nario, jei sakome, kad Alytus patogus gyventi, tai išspręskime ir šį klausimą. Juk kas trečia šeima turi augintinį. Atiduoti utilizuoti gyvūnėlį, kuris buvo brangus ir mylimas, ne kiekvienas gali, tai stiprus emocinis sukrėtimas.
„Esu įsitikinęs, kad ir priverstinis elgesys su gyvūnu atiduoti utilizuoti pasąmoniniame lygmenyje palieka labai didelį randą, kuris atsilieps to žmogaus santykiams su kitais žmonėmis, empatijai, pagarbai ir tolerancijai. Tai labai svarbu. Visai logiška, kad gyvūnėliai, visą gyvenimą praleidę su žmonėmis, turėtų amžinojo poilsio vietą. Nebus žmonėms įtampos, nereikės slapta naktimis važiuoti laidoti. Išsispręstų daug problemų, tarp jų ir gamtos teršimo“, – kalbėjo V. Vencius.
Tai būtų legalus būdas
Veterinarijos klinikos „Zoovista“ direktorės Violetos Saudargienės nuomone, tikrai reikia tokių kapinių. Utilizavimas gana brangus dalykas, be to, ne visiems žmonėms priimtinas morališkai. „Jis atiduoda savo gyvūnėlį ir nežino, į ką jis pavirs. Kapinės būtų vieta, kur galėtų palaidoti. Žmonės vis tiek laidoja, kas kur gali – miške, savo sode ar darže. Kartais žmonės norėtų utilizuoti, bet mūsų šaldytuvas pilnas ir nėra kur dėti, todėl yra priversti skubiai priimti sprendimą, kur padėti gyvūną“, – pasakojo V. Saudargienė.
Anot jos, yra ir tokių atvejų, kai, augintiniui iškeliavus, jis tiesiog išmetamas į šiukšlių konteinerį. Ypač sunku žiemos metu, kai bet kur negali iškasti duobės. O čia žinai, kad tai legalu, saugu. Galiausiai tai vieta, kur bus galima ateiti padėti gėlytę, pasimelsti. Juk tas gyvūnas buvo šeimos narys.
Yra kremavimo paslauga, bet kai kurie nežino, kur tą urną padėti. Žmogus, sumokėjęs nemažus pinigus už gyvūno kremavimą, tikriausiai nenorės urnos užkasti kažkur miške. Išbarstyti pelenus taip pat nelegalu.
„Gal kiti išmeta ne todėl, kad yra žemos kultūros, bet todėl, kad neturi kur dėti. Kai bus kapinaitės, tai bus ir sprendimas“, – įsitikinusi V. Saudargienė.
Reikštų žingsnį į priekį
„Dzūkijos krašte iš viso tokio dalyko nėra. Turime daug gyvūnų mylėtojų, kurie iškeliavusius į Amžinybę savo augintinius norėtų palaidoti gražiai, tvarkingai, gal net mažytį paminklėlį ir tvorelę pastatyti. Tuo tarpu dabar tenka vežti į tėvų, senelių sodybas, į miškus. Manau, kad naminių gyvūnėlių kapinės tikrai reikalingos. Galbūt jomis ir aplinkinių miestelių gyventojai pasinaudotų“, – sako asociacijos „Keturkojo viltis“ pirmininkas Eimantas Kalėda.
Anot E. Kalėdos, tokių kapinių atsiradimas reikštų permainas, žingsnį į dabartinį amžių. Gyvename XXI a., tačiau Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, įstatymai dėl požiūrio į gyvūnus yra užstrigę. „Juk gyvūnas visą savo gyvenimą atiduoda žmogui, kuris jam reiškia viską. Gyvūnų kapinės būtų galimybė jam atsidėkoti“, – tikina E. Kalėda.
Gal reikėtų krematoriumo
„Gyvūnų šeimininkams, gyvenantiems kaimiškosiose vietovėse, atsisveikinimas su savo mylimais augintiniais nėra toks problemiškas kaip miestų žmonėms, kurie neturi nuosavos žemės ar didesnio sklypo prie namų. Tiesa, kai kuriuose miestuose yra gyvūnų kapinės, bet tikrai ne visur. Gyvūno užkasti bet kur negalima, nes taip būtų teršiama gamta ir už tai gresia baudos“, – sako Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Savivaldybėms numatyta galimybė steigti gyvūnų kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą. Iš Alytaus rajono gyventojų ir bendruomenių oficialaus prašymo dėl tokių kapinių kol kas nėra. Išeitis – kreiptis į veterinarijos gydyklas ar specialiąsias įmones ir perduoti nugaišusį gyvūną tolesniam tvarkymui.
„Dar geresnis variantas – įkurti gyvūnų krematoriumą, tada jų palaikų neišdraskytų laukiniai žvėrys, o ir pelenus būtų paprasčiau saugoti, išbarstyti atitinkamose vietose ar palaidoti šeimininko pasirinktoje vietoje. Kiti gyvūną tiesiog po medžiu pasikasa sode. Žinau, kad negalima gyvūno laidoti bet kur ir bet kaip, o ir augintiniai daugumai žmonių tapo svarbūs kaip šeimos nariai. Pastaruoju metu girdžiu įvairių minčių ar netgi pavienių prašymų leisti, kad gyvūno pelenai būtų laidojami šeimininko kape – kapinėse, skirtose žmonėms,“ – pasakoja Alytaus rajono vadovas, kurio tokios mintys negąsdina, tačiau Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas kol kas tokios galimybės nenumato.
Gyvūnų krematoriumo steigimas turėtų būti privataus verslo iniciatyva ir, suprantama, kad tokia paslauga kainuotų. Lietuvoje gyvūnų kremavimo paslaugos, priklausomai nuo svorio, kainuoja nuo 75 iki 220 eurų.
Alytaus šv. Angelų Sargų parapijos klebonas, dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis dėl gyvūnų kapinių steigimo lakoniškas: „Jeigu žmonėms reikia, tegul steigia.“