Rita Krušinskaitė
Muziejai – atminties institucijos, kuriose saugoma ir šimtmečius bei tūkstantmečius skaičiuojanti praeitis, ir atsispindi dabartis. Tai vietos, į kurias kiek kartų begrįžtum, visada atrasi ką nors nauja, nematyta, nežinoma – nesvarbu, ar tai būtų atminties dulkėmis nugulusi praeitis, ar ryškiomis spalvomis žaižaruojanti dabartis.
Kuria naujas ir atgaivina senas tradicijas
Gegužės 18-ąją buvo minima Tarptautinė muziejų diena. Alytaus rajono savivaldybėje esantys muziejai šią dieną pasitiko su ambicingais užmojais, diegiamomis naujovėmis ir ekspozicijomis, pasakojančiomis apie mūsų kraštą. Butrimonyse kuriamas naujas trijų tautų muziejus, Balkūnuose atgimsta festivalis „Kaimo liktarna“, Punioje – krašto istorija.
Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, esančiame kultūros židinyje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejuje, kuriame vykdavo įvairūs plenerai, kultūriniai renginiai, vėl bus atgaivinta Alytaus apskrities mėgėjų teatrų šventė „Kaimo liktarna“ teatrologo Vytauto Maknio premijai laimėti. Konkursą organizuos Alytaus rajono savivaldybės kultūros centras, kuriam priklauso muziejus, o finansuos Kultūros taryba.
„Projektu siekiame tęsti prieš 23 metus prasidėjusią tradiciją – dailininko A. Žmuidzinavičiaus tėviškės klojime rengti mėgėjų teatrų šventę. Anksčiau joje dalyvaudavo Dzūkijos regiono mėgėjų teatrai. Šiemet, jeigu COVID-19 pandemija atsitrauks, į Balkūnus turėtų atvykti svečių iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Punsko, vyks Nacionalinio dramos teatro seminaras, teatro mėgėjų diskusija“, – pasakojo Alytaus rajono kultūros centro direktorė Eglė Sereičikienė.
Tradiciškai bus renkamas geriausias šventės spektaklis, geriausias režisierius, aktorius bei aktorė, vyriausio ir jauniausio vaidmens atlikėjai, teikiamas publikos prizas.
Šventės pabaigoje planuojama surengti vakaronę su dzūkiškomis vaišėmis – kultūrinio paveldo ženklą turinčiais patiekalais.
Kitų metų pabaigoje Butrimonyse duris turėtų atverti naujas muziejus. Kadangi Butrimonių miestelis yra išskirtinis vienintele trikampe aikšte Lietuvoje, tai atsispindės ir muziejaus ekspozicijose.
„Trikampė miestelio aikštė simboliškai sujungė čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir žydų likimus, tad naujame muziejuje bus ir trijų tautų gyvenimo atspindžiai – tradicijos, kulinarinis paveldas, amatai, religija“, – sakė Butrimonių gimnazijos direktorius Valdas Valvonis.
Europos Sąjungos ir Alytaus rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Kultūros paveldas kalba už mus“ įgyvendina Butrimonių gimnazija kartu su Lenkijos Pišo rajono savivaldybe.
Punios krašto muziejuje lankytojų lauks XIX a.–XX a. pradžios krašto žmonių gyvenimo ekspozicijos. Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį seniūnijos pastate atidarytame muziejuje eksponuojami gyventojų padovanoti buities daiktai, darbo įrankiai, spaudiniai.
Lankytojams duris atvers sinagoga
Beveik prieš 100 metų Alytaus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas Alytaus kraštotyros muziejus. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų.
Tarptautinę muziejų dieną seniausias Dzūkijos sostinės muziejus pasitiko liaudies dainiaus, tremtinio Boleslovo Mačionio kūrybos paroda „Tu man kaip duona ir druska“, skirta Lietuvių kalbos dienoms ir Archyvų metams.
B. Mačionio (1915–1971 m.) kūrybinis palikimas – tūkstančiai eiliuotų kūrinių, kuriuos nuo okupacinės valdžios teko ilgus dešimtmečius slapstyti. Parodoje eksponuojami Alytaus kraštotyros muziejaus archyve saugomi B. Mačionio prieškariniai sąsiuviniai, jo užrašyti atvirukai, taip pat 12 metų po žeme išgulėję rankraščiai, Kauno IX forto muziejui priklausančios Mačionių šeimos nuotraukos.
Lankytojai susipažinti su B. Mačionio asmenybe ir kūrybos palikimu galės iki rugpjūčio 31 dienos.
Taip pat vyko Eglės Kumpikaitės tekstilės ir karpinių parodos „Pavasario šaukliai“ uždarymas. Socialiniuose tinkluose startavo šiai dienai skirta iniciatyva „Muziejaus žinios“.
„Artimiausiuose muziejaus veiklos planuose naujos kultūrinės erdvės atvėrimas istoriniame objekte – sinagogoje. Šiais metais turime pabaigti projektą „Pasienio poezija – kalbantis paveikslas“, įrengsime naujas erdves kraštotyros ir Anzelmo Matučio muziejuose, vyks įvairios šventės, nauji edukaciniai užsiėmimai“, – apie ateities planus pasakojo Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė.
* * * *
Pirmieji muziejai atsirado XVII a. universitetuose ir dvaruose. Šimtmečiu vėliau buvo pradėti steigti valstybiniai muziejai. Pirmuoju tokiu muziejumi tapo Britų muziejus, įkurtas Londone 1753 metais.
Lietuvoje nuo XVI a. muziejinių vertybių rinkiniai buvo kaupiami Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose, didikų dvaruose, XVIII–XIX a. – Vilniaus universiteto numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetuose. Pirmąjį specializuotą muziejaus pastatą – Baublius, Bijotuose (Šilutės r.) 1812 metais įkūrė rašytojas Dionizas Poška.
Dabar pasaulyje vyrauja du muziejų modeliai: Vakarų Europoje muziejus suvokiamas kaip mokslo, švietimo įstaiga, JAV – kaip bendravimo vieta su sureikšmintomis rekreacinėmis funkcijomis.
Nuo XX a. Europoje derinami muziejų tikslai ir jų lankytojų poreikiai, muziejai tampa mokymo ir mokymosi vietomis.
Šio šimtmečio pradžioje 165 pasaulio valstybėse veikia daugiau kaip 22 tūkst. muziejų.