Rita Krušinskaitė
Maždaug nuo 2005 metų Alytuje kalbama apie japoniško sodo įkūrimą. Tačiau idėja, vieniems patinkanti, kitiems – ne, priartėjus lemtingojo „taip“ ištarimui, kaip miražas išnyksta. Kaip bus šį kartą, didžia dalimi priklausys nuo miesto bendruomenės.
„Japoniško sodo idėja Alytuje sklando jau pakankamai seniai. Džiaugiuosi, kad gražioje vietoje, šalia Dailidės ežerėlio, verslininkų nupirktame 25 arų sklype artimiausiu metu jis bus pradėtas kurti“, – sakė žinomiausias Lietuvos japoniškų sodų specialistas alytiškis Kęstutis Ptakauskas, kurio asmeninis „Ryto rasos“ sodas žinomas ir už Lietuvos ribų.
Anot K. Ptakausko, būsimas japoniškas sodas bus unikalus ne tik tuo, kad papildys Alytaus lankytinų vietų sąrašą, tai bus bendruomenės sodas. „Projektuodamas šį sodą, norėjau pabrėžti, kad Alytus yra tiek bonsai meno, tiek japoniško meno, tiek japoniškų karpių auginimo pradininkas Lietuvoje. Alytus gali didžiuotis, kad yra šios kultūros pradininkas“, – kalbėjo K. Ptakauskas.
Bendruomeninio japoniško sodo įkūrimą įgyvendinti imasi K. Ptakausko ir jo bendraminčių įsteigta asociacija „Japoniškas sodas Alytuje“, kuriai vadovauja Jotvingių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė.
„Alytiškius, Alytaus miesto draugus, japoniškos kultūros entuziastus mes kviečiame tapti asociacijos nariais su 100 eurų įnašu. Šiuo įnašu norėtume surinkti lėšas sklypo įsigijimui, projektui, o toliau idėją įgyvendintume rėmėjų lėšomis. Žadame kreiptis į įvairius Europos fondus, Alytaus miestą partnerį Japonijoje“, – kvietė jungtis prie asociacijos „Japoniškas sodas Alytuje“ asociacijos narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius vadovė Modesta Tarasauskienė.
K. Ptakausko teigimu, startinė suma, nuo kurios būtų pradėtas įgyvendinti projektas, būtų 200 tūkst. eurų, o viso projekto vertė 1 mln. eurų. Jo nuomone, neturėtų būti sunku per pusmetį surinkti startui reikalingą sumą.
„Tikiuosi, kad idėja šį kartą tikrai pribrendo, mūsų tikslas sukurti sodą, kurio išskirtinumas bus nedidelė, tačiau labai tvarkinga teritorija. Japoniški sodai tuo ir ypatingi, kad juose dėmesys pirmiausiai skiriamas estetikai. Būsimo sodo simboliu pasirinkome vartus, kurie reiškia perėjimą iš vieno pasaulio į kitą. Peržengę sodo vartus, žmonės visus rūpesčius paliks už tvoros. Tikiuosi, kad sode lankytis pamėgs ne tik alytiškiai, jo pažiūrėti, pasigrožėti, įgyti gerų emocijų važiuos žmonės iš visos Lietuvos“, – sakė K. Ptakauskas.