Akmenyse iškalti veidai mena gilią praeitį. (Donato Mazurkevčiaus nuotr.) 
„Jotvingių kieme“ įdomu ir mažiems, ir dideliems. 
Centrinė muziejaus kompozicija „Visata“.
Rita Krušinskaitė
Keliaudami po Lietuvą, užsukite į „Jotvingių kiemą“ – į privatų Pietų Lietuvos buities ir akmenų muziejų po atviru dangumi, įsikūrusį Lazdijų rajone esančiame Kybartų kaime. Muziejaus įkūrėjas Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius savo tėviškės kieme per gamtos ir žmonių sukurtus kūrinius pasakoja jotvingių istoriją, persipinančią su senuoju baltų tikėjimu ir krikščionybe.
„Gyvenau vienkiemyje, žemės krašte – sulig mūsų sodyba ji baigėsi, baigėsi elektros tiekimas ir nusileido geležinė sovietinė uždanga. Visa tai davė impulsą sukurti sodybą, į kurią vestų keliai ir visada būtų žmonių. Kita paskata – nuo vaikystės domėjausi gamtos istorija, rinkau fosilijas, ūgtelėjęs pradėjau domėtis akmenimis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tėvams atgavus žemę, išsiplėtė kiemo teritorija. Ant kalniuko įkūriau lauko ekspoziciją, o sujungęs domėjimąsi gamtos ir žmonių istorijomis, įsteigiau muziejų“, – pasakojo D. Mazurkevičius.
Muziejus įsteigtas 1990 metų rugsėjį, o 2002 metais buvo įkurta ir visuomeninė organizacija „Jotvingių kiemas“, kuri ir puoselėja muziejų.
Pirmieji eksponatai į muziejų atkeliavo dar iš karininko vaikystės. Anot jo, rasti akmeniniai kirvukai rodo pirmųjų žmonių apsilankymus šiose žemėse ledynams nutirpus. Sukauptais eksponatais D. Mazurkevičius pasakoja žmonijos evoliucijos raidą ir iki šių dienų. Centrinė muziejaus ašis – jotvingiai, todėl ir muziejaus pavadinimas – „Jotvingių kiemas“.
Ketvirtą dešimtį skaičiuoti pradėjęs muziejus nuolat papildomas naujais eksponatais. „Kažkas griauna seną sodybą ir, radęs įdomų daiktą, padovanoja, kiti, žinodami apie muziejų, ilgus metus saugotą daiktą pasiūlo, dar kiti parduoda. Vis tik didžiąją muziejaus eksponatų dalį, važinėdamas po Lietuvą ir užsienį, esu surinkęs pats“, – kalba D. Mazurkevičius.
Kiekvienas eksponatas muziejaus įkūrėjui brangus ir vertingas, sava istorija prabylantis į lankytojus.
Vienas brangiausių eksponatų – dubeninės arba trintinės girnos, kurias kažkada naudojo jotvingiai. Tūkstančio metų senumo akmeninį eksponatą muziejui padovanojo Leipalingio melioratoriai. Unikali centrinė „Jotvingių kiemo“ ekspozicija – „Visata“ arba „Kosmosas“, kurią sudaro keturi bokštai iš vienos ant kitos sudėtų girnapusių ir ąžuolinis Angelas tarp jų.
„Visata“ įspūdinga ne tik kompozicija, joje slypi gili filosofinė prasmė. Pagal pasaulio šalis pastatyti bokštai simbolizuoja dangų, žemę, skaistyklą ir pragarą, atspindi metų laikus, paros virsmą bei žmogaus gyvenimišką kelionę. Visus bokštus jungia centre Angelo skulptūra – dvasios stiprybės ir žmogaus dangiškos apsaugos simbolis.
„Visi eksponatai savotiškai vertingi – ir akmeniniai kirvukai, ir akmeninės girnos, ir įvairios fosilijos, išsaugojusios čia prieš amžius gyvenusių augalų ir gyvūnų liekanas. Yra netgi čia pat rastas suakmenėjęs koralas, sakantis, jog čia kažkada buvo šilta jūra.
Tolimiausi akmenys į Dzūkiją atkeliavę net iš Kirgizijos, nuo Isyk Kulio ežero, esančio už 5 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Juose kunigaikščių veidai, kuriuos iškalė tose vietose priešistoriniais laikais gyvenę tenykščiai žmonės. Akmenys dar sovietmečiu buvo pargabenti traukiniu“, – pasakoja muziejaus įkūrėjas.
„Jotvingių kiemą“ galima aplankyti kasdien 10–18 val. Galima važiuoti nesusitarus iš anksto arba dėl atvykimo skambinti tel. 8 615 67131.