„O tada jau prasidėjo! Vaikai buvo užaugę. Planų didelių neturėjau, tad galėjau veikti ne ką reikia, o ką noriu. Lankiausi renginiuose, dainavau. Džiaugiuosi gyvenimu, kiek sveikata leidžia“, – sako aukštaitė Janina Seiliuvienė, jau beveik trisdešimt metų gyvenanti Dauguose. Moteris dainuoja ansamblyje „Suvingio banga“, gieda bažnyčios chore, vadovauja Trečiojo amžiaus universitetui Dauguose ir tokia nenuilstančia veikla vienija šio krašto žmones.
Veikla Dauguose
„Nuvažiuoju į Aukštaitiją, pradedu kalbėti, man sako: tu dzūkuoji!“ – šypsosi energijos ir pozityvaus mąstymo nestokojanti J. Seiliuvienė. Daugai labai gražus kraštas, bet žmonės neaktyvūs, tad juos sudėtinga jungti. „Yra nedidelė 7–10 aktyvių žmonių grupė, kurie visur dalyvauja. O kitus reikia kalbinti ir kviesti, bet kuomet jie priprašyti sudalyvauja renginyje ar ekskursijoje, džiaugiasi, įspūdžiais dalinasi socialiniame tinkle“, – pasakoja Janina. Pasak moters, daugiškiai labiau mėgsta išvykas negu paskaitas.
Janina įsitikinusi, kad reikia dirbti ir dėl keleto žmonių, jeigu jų kasdienybė nušvis naujomis spalvomis. Daugų krašto žmones J. Seiliuvienė nuveža ir į Vilnių pas gydytojus. 36 metus pragyvenusi ir dirbusi Vilniuje, ji ten nardo kaip žuvis vandenyje.
Pasak Janinos, jaučiasi, kad Daugų krašto žmonės praranda dalį savarankiškumo, nes buvusios funkcijos Dauguose perkeltos į kitas rajono vietas. „Anksčiau Dauguose buvo „Simno komunalininko“ padalinys, daugiau tvarkos mieste. Daugiabučių kaminų ir renovacijos problemos sunkiai juda. Problemos užsisenėjusios, kurių mes nepramušame“, – sakė Janina.
Pašnekovė džiaugiasi, kad bent vandens reikalai Dauguose jau susitvarkė.
Kilusi iš Anykščių rajono
J. Seiliuvienė gimė 1953 m. Kilusi iš Anykščių rajono. Baigė Viešintų vidurinę mokyklą. Mokėsi vienoje klasėje su Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Jonu Šimėnu.
Baigus vidurinę Janinai teko rinktis, ką studijuoti – tiksliuosius mokslus, kurie puikiai sekėsi, ar meno kryptį, nes buvo aktyvi ir veikli mokyklos kultūrinėje veikloje. „Pagalvojau, kad iš meno nepragyvensiu, todėl pasukau į tiksliuosius mokslus. Vilniaus universitete finansų ir apskaitos fakultete studijavau tuomet naują specialybę – ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimą, įgijau inžinieriaus-ekonomisto kvalifikaciją“, – apie studijas pasakojo Janina. Po jų moteris liko gyventi ir dirbti Vilniaus teritoriniame skaičiavimo centre prie Eksperimentinio metalo apdirbimo staklių mokslinio tyrimo instituto. Pradžioje inžiniere programuotoja, vėliau skyriaus viršininke. Pradėjus byrėti dideliems skaičiavimo institutams, tarp jų ir Eksperimentinio metalo apdirbimo staklių institutui, Janina dirbo pagal specialybę Alytaus ir Vilniaus gamyklose, draudimo bendrovėse. 2016 m. išėjo į užtarnautą poilsį.
Su vyru iš Dzūkijos Jonu Seiliumi Janina kartu jau 44 metai. Kai Jonas 1994 m. išėjo į pensiją, šeima nutarė išvykti gyventi už Vilniaus. „Namo dairėmės Anykščiuose, mano tėviškėje. Infrastruktūros ten nebuvo. Jono širdis linko link Daugų. Man Daugai patiko, tad čia nusipirkome namą“, – kalbėjo J. Seiliuvienė. Moteris aktyviai įsijungė į bendruomenės gyvenimą, buria ir vienija Daugų krašto žmones. Daugams linki tik vieno dalyko – optimizmo. „Anksčiau ar vėliau problemos išsisprendžia, nes viskas mūsų pačių rankose. Dejuoti lengva, bet reikia mums būti aktyvesniems. Padarykime gerą darbą bendruomenei, ne tik sau“, – kviečia J. Seiliuvienė.
Linkiu Jums, Janina, kuo aktyviau judinti Daugų žmones! Kuo didžiausios sėkmės ir kantrybės!
Danielius Jakubavičius