Juozas Adomaitis gimė ir augo Kaune. Į Alytaus rajono Raitininkų kaimą atvažiavo prieš 4 metus. „Žmogus turi tris amžiaus tarpsnius: vaikystę, jaunystę ir sodininkystę“, – šmaikštauja 42-ejų J. Adomaitis.
Juozas pasakoja, kad save visada laikė miesto vaiku ir ne kartą kartojo, kad į kaimą gyventi jis niekada nesikeltų. „Užaugau mieste, o kaime malkomis rūpintis reikia. Bet kažkas atsitiko peržengus 40-metį. Atsirado trauka ir noras apsigyventi kaime. Uošvių dėka atsikėlėme į Makniūnus“, – kalbėjo J. Adomaitis. Su žmona Reda Juozas apsigyveno uošvio tėvonijoje – žmonos senelių sodyboje. Jis dėkingas uošviui, kad leido čia gyventi. „Vieta nuostabi. Džiaugiuosi draugiškais kaimynais, mieste greičiausiai tokių neturėčiau“, – kalba Juozas ir priduria, kad tik dabar suprato, jog per vėlai į kaimą atsikėlė gyventi.
Gyvenimas Kaune
Juozas Kaune profesionaliai organizavo renginius. Dažniausiai įmonėms. Bet ilgainiui darbas nedžiugino, kaip pats sako, greičiausiai perdegė. Tada gyvenamąją vietą ir profesiją pakeitė. Pirmojo karantino metu Alytaus profesinio rengimo centre pradėjo krimsti elektriko mokslus. Vyras taip pat yra baigęs fotografo studijas.
Veikla Makniūnuose
Atvykęs į kaimą, aktyvus vyras prisijungė prie Makniūnų sodžiaus bendruomenės veiklos. „Nenoriu būti tik statistinis narys, bet veikti kartu su bendruomene. Pasiūlau ir savo idėjas, noriu prisidėti, talkinti. Iš paties žinau, kad visuomeninių organizacijų vadovas dažnai lieka vienas, tad buvo noras padėti pirmininkei“, – kalbėjo J. Adomaitis. Juozas pripažįsta, kad idėja organizuoti bagažinių turgelį kilo ir iš asmeninės patirties. Vyras sako, kad pats turi sukaupęs nemažai daiktų, kurių jam nereikia, bet išmesti gaila.
Turgelis iš automobilio bagažinės
Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Juozas su bendraminčiais suorganizavo 6 bagažinių turgelius. Pirmajame prekiavo 8–9 prekeiviai. J. Adomaitis džiaugiasi, kad jo pasiūlytą turgelio idėją palaikė seniūnas Arūnas Laukaitis, bendruomenės pirmininkė Dalė Baranauskienė, pasiūliusi bendradarbiauti su Romualdu Volungevičiumi, kuris irgi turėjo panašių minčių. Juozas sako, kad turgelio idėja yra daug platesnė, ne tik parduoti ar pirkti, bet ir vieta žmonėms susitikti, pabendrauti, pabūti. „Tai tam tikra pagalba kaimo žmogui pačiam verslauti, ypač savo rankomis pagamintais daiktais“, – įsitikinęs vyras. Pradėtą bagažinių turgelio veiklą Juozas palygina su sniego gniūžte: „Tai ne vieno žmogaus nuopelnas. Informacinių rėmėjų, tarp jų ir Danielius.net videoreportažų, taip pat žmonių dalijimosi žinia paleista informacija kaip sniego gniūžtė aplipo pirkėjais ir pardavėjais“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, idėja duoda impulsą veikti, bet ją turi palaikyti žmonės. Turgelį palaiko daug žmonių, kurie daro matomus ir nematomus darbus. Bendruomenės narys Modestas Pečiulis nušienauja teritoriją, kurioje vyksta turgus, buvusią duobę bendruomenės namų kieme smėliu užvertė Petras Baranauskas, Danguolė Muzikevičienė kartu su Romualdu turgelio dieną verda sriubą, o Daiva Petrauskienė visada pasirūpina karšta arbata.
Turgelio prekeivių mokestis yra simbolinis – 5 eurai. Jis imamas tam, kad organizatoriai galėtų pasirūpinti aplinkos švara, nupirkti higienos priemonių. „Materialaus pelno iš organizavimo neturiu. Nebent su žmona savo daiktus parduodame“, – šypsodamasis sako turgelio organizatorius.
Juozas džiaugiasi, kad turgelio bendruomeniškumas labai stiprus. Jeigu žmogus sunkiau verčiasi, prekybos mokestis iš jo neimamas, jeigu neturi transporto atvykti, taip pat bendruomeniškai padedama. O pavasarį laukiama dar didesnio turgelio, nes atšilus orams žmonės iš palėpių krapštys nereikalingus daiktus ir neš juos parduoti.
Jei senajam Kaniūkų turgui jau šiek tek pritrūksta idėjų, tai susikūrusiam Makniūnų bagažinių turgeliui jų niekada netrūks.
Bagažinių turgelis organizuojamas kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį, o kad būtų daugiau atrakcijų, stengiamasi jį padaryti teminiu. Kalėdiniame turgelyje apsilankė Kalėdų Senelis, o sausio mėnesį užbaigdami savo kelionę į turgelį užklydo ir Trys Karaliai su Žvaigžde. Negana viso šito, į būsimą vasario 13 d. turgelį Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos proga žada trumpam užsukti net prezidentas Antanas Smetona, vėliau ketina pasirodyti ir būsimų Užgavėnių herojai, o su jais gal net ir įsimylėjėlių dienos simbolis Amūras…
Pasak Juozo, tokiu būdu turgelis tampa ne tik paprastu turgeliu, bet ir renginiu. „Vasarą vaikams planuojame batutus pastatyti“, – planus dėstė J. Adomaitis.
J. Adomaičiui didžiausias įvertinimas – žmonių padėka ir jų sugrįžimas į kitus turgelius: „Kartais galvoju, kad žmogus nori būti mandagus, todėl gerai atsiliepia apie turgelį, bet kuomet jį pamatau kitame turgelyje ir su kaimynu ar draugu, suprantu, kad jo noras sugrįžti yra tikras.“
Danielius Jakubavičius