Brolius 31-erių Romą ir 23-ejų Deivydą Navakauskus iš Santaikos, Alytaus rajono, pažįsta visa Lietuva. Broliai važinėja po Lietuvą, muzikuoja, koncertuoja vestuvėse, asmeninėse šventėse, kaimo renginiuose. Kartais prie jų prisijungia mama, kultūros darbuotoja Rasa Navakauskienė ir jos brolis, vaikų dėdė, garsus muzikantas Juozas Kavaliauskas.
Broliai mokėsi Santaikos mokykloje, vėliau Simno gimnazijoje. Savo gyvenimą dabar kuria tik aplink Santaiką. „Mūsų darbas su muzika, tad išvažinėjame visą Lietuvą. Todėl ir nesinori miesto šurmulio. Jau vaikystėje kalbėjome, kad mums kaime patinka, čia norime gyventi. Jeigu reikia – miestas arti. Mums Santaikoje visko užtenka. Patinka gamta, ramesnis gyvenimas. Ypač pasijautė per karantiną“, – kalbėjo Romas.
Muzika genuose
Vaikinai užaugo girdėdami muziką. „Pas močiutę, pasiėmę kočėlus tarsi mikrofonus, dainuodavome, grodavome“, – sakė Deivydas. Jų senelis Juozas Kavaliauskas buvo smuikininkas. Deivydas, kaip ir Romas, daug laiko praleisdavo Santaikos kultūros namuose, kuriuose dirbo jų mama, vokalistė Rasa Navakauskienė. Deivydas prisimena, kad jam vaikui ir ant čiužinuko teko miegoti, kol mama repetuodavo, organizuodavo renginius.
Romas nuo mažens dainavo kultūros namuose su mama Rasa ir dėde Juozu, pasirodydavo su humoristu Vaidu Pračkaila, plačiai žinomu kaip Apolionija Zizirskienė, iš kurio taip pat daug ko pasimokė.
Jau suaugę vyrai ir toliau keliauja su muzika. Įkūrė duetą „Tuoj“. „Pakalbėjau su broliu ir nutarėme kartu dainuoti. Koncertuojame nuo 2016 metų“, – sakė Deivydas.
Muzikos mokslų nebaigė
Romas baigė Kūno kultūros akademiją, dirbo policijoje. Bet suderinti dainavimą ir darbą policijoje vyrui sunkiai sekėsi. Kurį laiką budėjimus persikeldavo, bet ilgainiui teko rinktis. Romas pasirinko širdžiai artimesnę veiklą – muziką. „Esu atsidavęs muzikai, iš jos pragyvenu. Nenoriu stovėti vietoje, tad nuolat tobulėju šioje srityje“, – sakė jis.
Deivydas atviravo, kad pabaigęs 12 klasių galvojo, jog mokslų nekrims ir gyvens su muzika. Bet praėjus porai metų, atsirado noras studijuoti. Deivydas pasirinko Vilniaus kolegiją, renginių organizavimo specialybę. „Norėjau praplėsti akiratį, daugiau sužinoti, ką galiu patobulinti“, – sako antro kurso studentas Deivydas.
Palaiko šeima
Broliai atviri – už pagalbą ir motyvaciją labai dėkingi savo dėdei J. Kavaliauskui, be kurio palaikymo ir muzikos kūrimo nebūtų ir grupės. Vyrai džiaugiasi, kad šioje muzikos kelionėje juos palaikė ir kiti žmonės. „Dėkingi esame mamai, kuri išmokė renginių organizavimo subtilybių, Danieliui Jakubavičiui, kuris platino mūsų vaizdo įrašus“, – sakė Deivydas.
Klausytojai pastebi, kad grupė „Tuoj“ tobulėja. Atnaujina repertuarą, tobulina vokalą, dalykišką bendravimą, kurio mokosi iš mamos Rasos. Vaikinų repertuare populiariausios Lietuvos grupių dainos, nuo „Hiperbolės“ iki SEL. Gitara groja akustinius kūrinius. Deivydas puikiai valdo gitarą, Romas dvejus metus mokėsi Alytaus muzikos mokykloje, groja akordeonu.
Be muzikos, broliai domisi krepšiniu, Santaikoje organizuoja krepšinio turnyrus, patys aktyviai sportuoja.
Paklausti, kaip į jaunus muzikantus reaguodavo užsakovai, Deivydas sakė: „Anksčiau žiūrėjo nepatikliai. Klausdavo, ar tikrai nepavesime, ar atvažiuosime. Dabar dažniausiai žino, kam paskambino ir ko iš mūsų tikėtis. Malonu, kada pradeda nuo žodžių „girdėjome, matėme, norime, kad ir mūsų šventėje koncertuotumėte“. „Smagu, kad ne tu pats siūlaisi, bet kiti tave pasiūlo“, – brolio mintį pratęsė Romas.
Vyrai turi svajonių. „Norime, kad muzikos kelias nebūtų tik vestuvėmis ar jubiliejais grįstas. Norisi didesnėse scenose padainuoti. Turėti savo autorinių dainų“, – apie planus kalba Deivydas.
Rimtas įvaizdis ir vieninga bendruomenė
Brolių įvaizdis solidus. Romas užsiauginęs barzdą, nuo jo neatsilikti bando ir jaunesnis Deivydas, bet tokios barzdos kaip Romo jis nenori. „Kol kas tik eksperimentuoju“, – sako jis. „Barzdą auginu dėl savęs. Pastebiu, kad daugumai žmonių tai patinka. Būna per balių paprašo net paliesti“, – linksmai kalba Romas. Jau 4 metus jis vedęs Eveliną. O Deivydas savo padangės išskirtinio žiburėlio dar vis ieško.
Broliai džiaugiasi, kad Santaikos bendruomenė – kaip kumštis, vieni kitiems padeda, užtaria. Be to, vis daugiau jaunimo įsitraukia į kultūros ir sporto veiklas, tad ir jiems nėra niekur geriau kaip savame Santaikos kaime.
Danielius Jakubavičius