Per pastaruosius metus daugiabučių atnaujinimo tempai šalyje nuosekliai auga. Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, per 2021 m. modernizuota daugiau kaip 340 daugiabučių, kuriems suteikta valstybės parama. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų.
Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi 8 kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų paraiškų skaičiumi jis sumušė rekordą per visų kvietimų istoriją. Kvietimo metu gautos 784 paraiškos.
Daugiausiai paraiškų gauta iš didmiesčių – Vilniaus (139), Klaipėdos (66) bei Kauno (59). Alytaus rezultatai taip pat džiuginantys – iš viso sulaukta 22 paraiškų (15 iš Alytaus miesto, likusios 6 – iš Alytaus rajono).
Kas keisis daugiabučių modernizacijos procesuose?
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimai. Tikimasi, kad jie ne tik palengvins ir pagreitins renovacijos procesus ateityje atnaujinamiems daugiabučiams, bet iš išjudins šiuo metu strigusius projektus.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, naujoji tvarka turės naudos butų savininkams, projektų administratoriams ir statybininkams: „Šiais pakeitimais naikinama perteklinė biurokratija, todėl gyventojams nereikės iš naujo tvirtinti investicinių planų. Administratoriams valstybė beveik padvigubina kompensacijas už daugiabučių atnaujinimo projektus. Papildomai jie gaus ir avansinius mokėjimus už modernizacijos procesų valdymą“.
Dar vienas įsigaliojęs pokytis – leidimas didesniems pastatams projektavimo ir statybos darbų konkursą skelbti bendru viešuoju pirkimu. Taip architektai ir statybininkai galės dirbti komandoje, o tai leis pasiekti kokybiškesnių rezultatų per trumpesnį laiką.
Statybos bendrovėms gera naujiena ta, kad bus komplektuojami modernizacijos projektai: skelbiami konkursai atnaujinti ne po vieną, o po keletą pastatų. Tai leis ir didesnėms įmonėms įsilieti į modernizacijos projektus, optimaliau ir aiškiau planuoti darbus.
„Tokie pakeitimai leis paspartinti ne tik būsimus projektus, bet ir šiuo metu strigusius. Sutrumpės procedūros, nes kai kurios bus daromos vienu metu, joms nereikės gyventojų pritarimo, kai kurie viešieji pirkimai susilies į vieną. Kadangi projektai buvo gan smulkūs, kartais net statybininkai neateidavo į konkursus, o dabar, sustambėjus projektams, bus didesnė tikimybė, kad konkursai įvyks. Modernizacijos procesai turėtų pagreitėti dėl trijų dalykų: procedūrų, pakartotinių sąmatų patvirtinimo ir dėl to, kad užsakymai bus didesni – didesni statybininkai ateis į konkursus, bus didesnė konkurencija, didesnis planavimas – visa tai leis nupirkti rangovą iš pirmo karto, o ne laukti pakartotinio konkurso“, – teigia S. Gentvilas.
Galima laukti ir daugiau pokyčių
Pasak aplinkos ministro, paprastinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos projektus siekiama ir toliau. Šių metų tikslas įgyvendinti modulinę renovaciją, ją dar labiau paspartinant – tai leis išspręsti statybininkų stygiaus problemą bei padaryti procesą tokį, kad jis galėtų būti vykdomas ir žiemos metu. Manome, kad jei sugebėsime paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesus, 1000 namų per metus atrodys kaip mažas skaičius.
„Pastarųjų metų modernizacijos tendencijos rodo, kad geri pavyzdžiai nustelbia mažiau gerus ir kad renovacija nebėra kvestionuojama. Senų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai tiesiog laukia savo eilės atnaujinimo procese“, – teigia pašnekovas.
