Alius Mikelionis
Paskutiniame praėjusių metų Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Alytaus politikai lemiamu mero balsu pritarė pastato, esančio Žuvinto g. 4, išpirkimui iš Alytaus šilumos tinklų ir pasiūlymui jo vietoje statyti ledo areną. Politikams parodyta ir pirminė vizualizacija, kuri itin panaši į prieš mėnesį Kėdainiuose atidarytą daugiafunkcę čiuožyklą.
Dvidešimt du tūkstančius gyventojų turintys Kėdainiai nusprendė pasinaudoti Europos Sąjungos fondais, Lietuvos valstybės ir Kėdainių savivaldybės lėšomis ir šalia „Aušros“ progimnazijos pastatė ledo areną. 1,355 mln. eurų kainavęs universalus aikštynas – atviro tipo. Čia nėra nei persirengimo kambarių, nei nuo vėjo apsaugančių sienelių, nei pačiūžų nuomos punkto, tačiau leisti laiką ant ledo nieko nekainuoja. Arena veikia nuo 7 iki 22 valandos. Kėdainių meras Valentinas Tamulis sako, kad mėnesį veikianti daugiafunkcė arena pradžiugino čiuožinėti mėgstančius gyventojus, bet kartu tapo ir galvos skausmu. Nors gyventojai noriai naudojasi ledu, tačiau po pirmų dešimties arenos veikimo dienų paaiškėjo, kad sunaudojama elektros už 7 tūkstančius eurų. Galvos skausmu tapo ir ledo valymas, mat nebuvo pirkta mašina, aplinkiniai gyventojai skundėsi triukšmu, tad Kėdainių miesto savivaldybė dar turės išleisti dešimtis tūkstančių eurų akustinei sienai. Tiesa, išlaidų gali padaugėti, mat po pirmo ledo arenos veikimo mėnesio elektros sąskaitos dar labiau gali išaugti, jeigu ore laikysis pliusinė temperatūra. Pasak mero, tokiu atveju ledo laikyti neapsimokės, nes kaštai būtų nepakeliami. Tokiomis sąlygomis Kėdainiai areną privalės išlaikyti mažiausiai penkerius metus. Keletą mėnesių bus ledas, šiltuoju laikotarpiu – trys krepšinio aikštelės.
Statyti areną Kėdainiai ryžosi, nors panašios arenos šalyje sunkiai suduria galą su galu. Kaune užsidarė „Akropolio“ ledas, sunkumų patyrė „Snow arena“, Alytuje išparduota slidinėjimo trasos įranga. Kaip rodo tokių arenų veikimo praktika, be savivaldybės dotacijų jos neišsilaiko. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis į būsimas statybas žiūri optimistiškai. Kalbama apie įvairius arenos statybų finansavimo būdus: tiek Europos Sąjungos lėšų naudojimą, tiek bendrą verslo ir savivaldos projektą. Pirminiais skaičiavimais, arena Alytuje kainuotų 3,7 mln. eurų. N. Cesiulio skaičiavimais, savivaldybė galėtų dotuoti privatų verslą, esą biudžetui nebūtų skausminga prisidėti 200 tūkst. eurų kasmet.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys V. Vencius mano, kad dar ne metas statyti daugiafunkcę areną dėl deficitinio biudžeto. Politikas teigia, kad pradžioje reikėtų sutvarkyti jau pastatytus ir apleistus sporto kompleksus.
Nepaisant išlaidų ir iškilusių sunkumų Kėdainių savivaldybės meras V. Tamulis džiaugiasi arena. Teigiamai ją vertina ir čiuožinėti mėgstantys kėdainiečiai. Filmavimo metu naujoje Kėdainių arenoje čiuožinėjo iki dvidešimties žmonių, bet, anot vietinių, po darbo žmonių būna daugiau. Žmonių teigimu, Kėdainiuose yra ir skeptikų, kuriems nepatinka daugiafunkcis kompleksas.
Ar Alytuje bus statoma ledo arena ir kokia ji bus, priklausys nuo Alytaus miesto politikų. Pagal pirminį pristatymą, Alytaus ledas dukart brangesnis nei Kėdainiuose. Priminsime, jog bandymų alytiškius pradžiuginti žiemos pramogomis jau būta, kai Putinų mikrorajone už Europos Sąjungos pinigus kelerius metus veikė slidinėjimo trasa. Vėliau įranga buvo išmontuota ir parduota.
