Grupės „Rojaus obuoliukai“ lyderis ir renginių vedėjas lazdijiškis 37 metų Audrius Burneika pagal stotą ir balsą panašus į operos solistą Merūną. Šnektos ir dainos Audriui netrūksta. Vyras pokštauja, kad geriausia dieta jam – grikiai ir akordeonas. Audrius dainuoja iš klausos, dažniausiai vienas, kartais į kompaniją vedėja paima Daivą Andriuškevičienę-Marceliutę. Save A. Burneika vadina žmogumi orkestru.
Muzikinis vyro kelias prasidėjo nuo plastmasinio suoliuko vaikystėje. „Mano pirmi klavišai buvo dvi vinys“, – juokiasi Audrius, greičiau pamėgdžiojęs grojančius, nei pats grojęs. Kuomet Audriui buvo 6-eri, tėvas (Romas Burneika) nupirko nedidelį akordeoną. „Mažas su dviračiu važiuodavau gatve ar laukuose, krūmuose, nuogas ar apsirengęs visada niūniuodavau žodžius „rizi sizi“, – prisiminė muzikantas.
Giminės kartos Audrių įkvėpė muzikai. Pradžioje seneliai, vėliau tėvas. Senelis Vladas Burneika grojo smuiku, buvo kietas vestuvių muzikantas. Močiutė Marija Burneikienė giedojo laidotuvėse. Tėvas džiaugėsi, kad sūnus muzikuoja. Padėjo, kiek galėjo. „Pardavė net mišką, kad man nupirktų pačią geriausią aparatūrą“, – prisiminė A. Burneika. Darbo stažas – sidabrinis, vestuvėse groja jau 25 metus. Per juos daug matyta, išmokta ir patirta.
Mokslų nereikėjo – užbūrė muzika
Mokslai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje Audriaus nežavėjo. Jis pripažįsta, kad mokinys buvo nekoks, iš „pataisų neišeidavo“. Bet visada buvo nuoširdus, linksmas, tad ir mokytojai buvo linkę padėti vaikinui. Šiandien Audrius, prisimindamas mokytojų žodžius „nieko gero iš tavęs nebus“, tik šypsosi. Kadangi jaunuolis nuo 9 klasės lankė Lazdijų meno mokyklą, gimnazijos muzikos mokytoja sakydavo, kad Audrius gali jos pamokų nelankyti, nes viską moka. „Bet aš likdavau muzikos pamokose, nes man įdomu buvo pažiūrėti į kitus“, – pasakoja pašnekovas. Jis atviras – besimokant mokykloje ne kartą teko groti ir mokytojų vaikų vestuvėse, kitose šventėse. „Man rusų kalba sekėsi sunkiai, bet linksmai uždainavęs rusiškai, nustebinau ir pačią rusų kalbos mokytoją, kuri pagyrė už gerą akcentą ir temperamentą. Nors tą vienintelę dainą rusiškai tik ir temokėjau“, – pasakoja muzikantas.
Lazdijų meno mokykloje jis mokėsi groti akordeonu, nes šį instrumentą jau puikiai valdė ir tikėjosi, kad be stojamųjų jį priims muzikos subtilybių mokytis Marijampolėje. Mokslai meno mokykloje sekėsi puikiai, Audrius dalyvavo daugybėje konkursų, ne kartą tapo laureatu. Geru žodžiu mini savo mokytoją a. a. Juozą Valentukonį. Tačiau muzikos mokslų, kaip ir daugelis muzikantų, Audrius nebaigė, juos sustabdė neribotam laikui, nes pajutęs pinigų skonį atsipalaidavo, tingėjo po audringo savaitgalio grojimo pirmadieniais važiuoti į paskaitas.
Pirmose vestuvėse nesulaukė vidurnakčio
A. Burneika 12-os metų jau puikiai grojo akordeonu. Tad tėvas sūnų pasiėmė į vestuves groti. „Pirmose vestuvėse, vidurnakčio nesulaukęs, užmigau. Tėvas pasakė: eik miegoti į mašiną“, – šypsosi vyras. Taip pat jaunuolis vestuvėse grojo tėvo vokiška armonika „Hohner“. Sekėsi velniškai gerai. Maršus grojant, niekas negailėjo pinigų. Vien nuo „labaryčių“ vaikino kišenės buvo pilnos pinigų!
Mada praeina
„Anksčiau muzikantas buvo gerbiamas, o atėjus „didžėjų“ madai pasidarė šunio vietoje“, – atvirai rėžė ilgametis muzikantas. Bet sako pastebintis, kad po truputį žmonės keičiasi, jau nori gyvos muzikos. Paklaustas apie žmonių elgesį per balius, vestuves, teigia: „Druskininkuose – ramesni, Alytuje – smagesni, Kaune – aršesni. Žmonės regionuose skiriasi“. Groti važiuoja visur, tačiau kai pasiūlos daug, geriau renkasi Dzūkiją ir pažįstamus žmones.
Pasak jo, žmonės išsiilgę akordeono muzikos. Vyras groja ne bet kokiu, o mažu 48 bosų akordeonu, kurį žaismingai vadina „baltuku“. Jeigu publika pamato šį muzikos instrumentą, tuoj pat prašo juo pagroti ir netiki, kad taip puikiai gali jis skambėti.
„Jeigu ir elektra dingsta, neprapuolu. Neinu klausti, kada ji atsiras, o paimu akordeoną ir toliau groju, ir dainuoju“, – kalba pašnekovas. Žmonės džiaugiasi, kad dėl netikėtų aplinkybių jiems šventinis vakaras niekada nesugriūna.
Šmaikštus ir linksmas
Audrius – be galo linksmas… Duodamas interviu vis šmaikštauja. „Laikau 138 kg svorį, kaip Sabonio. Irgi reikėjo investuoti, kad tiek pasiekčiau, – sako ir save per dantį patraukti sugebantis A. Burneika. – Mūsų, muzikantų, laukia kaip daktarų. Sakau, kad esu dietologas, nes dažniausiai tokios apvalios figūros ir būna dietologai“, – juokiasi pašnekovas. Įsitikinęs, kad žmogų galima „paimti“ su šypsena ir gera nuotaika. Jo dainų repertuaras įvairus, nuo senų iki ką tik sukurtų.
Audrius kainos už savo paslaugas drastiškai nekelia. „Geriau mažesni šaukštai, bet dažniau juos kiloti į burną“, – kalba pašnekovas. Vyras didelių ambicijų neturi. „Į Euroviziją jau tikrai neplanuoju, norėčiau tik aparatūrą atsinaujinti“, – kalbėjo A. Burneika.
Audrius 16 metų vedęs, žmona Daiva dirba mokyklos-darželio direktoriaus pavaduotoja, sūnui Matui 13 metų. Pats užaugo 3 vaikų šeimoje. Turi brolį Mindaugą, sesę Neringą, o jis pats jauniausias – pagrandukas. Bet didžiuojasi, kad tikrai pats linksmiausias ir muzikaliausias!
„O muzikos tikrai niekada nemesiu, tik tobulėsiu“, – pokalbį užbaigia šmaikštusis vestuvių ir asmeninių švenčių muzikantas A. Burneika.
Danielius Jakubavičius