Daugams buvo linksmas etapas, kuomet nuo 1997 m. iki 2008 m. veikė baras „Pramogos prie židinio“. Verslui vadovavo daugiškiai broliai Vytas ir Gintaras Baliukoniai. Ir šiandien buvę baro lankytojai mena smagius pasilinksminimus, ten „dirbusį“ šunį ir ne vieną bare užgimusią meilę, virtusią šaunia santuoka.
Šiandien broliai Vytas ir Gintaras Dauguose turi patalpas, teikia užsakomąsias maitinimo paslaugas – nuo jubiliejų iki gedulo pietų ir prisimena, kaip anuomet pusė Lietuvos šėlo jų bare.
Pigūs gėrimai ir pramogos
Baras vadinosi „Pramogos prie židinio“. „Norėjome užsidirbti, tad patys daug dirbome. Ir šeimos nariai padėjo, apsaugą samdėme. Tie laikai buvo neramūs. Visko pasitaikydavo. Kaimynystėje žmonės skųsdavosi, kad nėra ramybės, nes jaunimas su automobiliais daug važinėja“, – prisiminė buvusio baro įkūrėjai.
Vienu metu bare „Pramogos prie židinio“ ošdavo net iki 300 žmonių. Daugų miestas buvo pilnas automobilių. „Žmonių netrūko, savaitgalį būdavo anšlagas, nes tuo metu toks baras-klubas buvo retenybė. Dzūkijoje tokios pasilinksminimo vietos nei Alytuje, nei Varėnoje nebuvo, tad lankytojai plūdo ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš sostinės“, – prisiminimais dalijosi pašnekovai. Baras sulaukdavo ir išskirtinių lankytojų, ir užsieniečių, nors tuo metu ir jais susikalbėti buvo sudėtinga.
Pašnekovai pasakoja, kad šalia gėrimų, kurie buvo kartais net pigesni negu parduotuvėje, jaunimas galėjo ir pramogauti: žaisti biliardą, kompiuterinius žaidimus, šokti. Šokiai tuo metu buvo labai madingi. „Šokiams buvo suteikta ypač didelė erdvė“, – sakė buvusio verslo savininkai. Pašnekovai šmaikštauja, kad jie prisidėjo prie Lietuvos gimstamumo gausinimo – buvo savotiški piršliai, bare suvedę ne vieną porą, kuri sukūrė šeimą.
Jaunimas keičiasi
Kasdien baras atsidarydavo truputį po pietų ir veikdavo iki 2 val. nakties. Ir muštynių buvo. Kaip be jų! Tačiau vyrai tuo nesistebi, pasak jų, visais laikais kumščiai į darbą eidavo. „Iš meilės ir muštynės vykdavo. Pasimuša lauke, o paskui žiūrėk, bare ir vėl prie stalo visi kartu sėdi, ošia“, – kalbėjo pašnekovai. Bare „dirbo“ ir šuo, kuris, pasak savininkų, „atstojo penkis apsauginius“. Buvo atvejų, kai ir ašarines dujas reikėjo panaudoti dėl įsiaudrinusių lankytojų, kurios dažnai kai kuriems būdavo vos ne kaip atrakcija. Jau, matyt, kitam gale kažkas vyksta!
Vyto ir Gintaro pastebėjimu, anksčiau jaunimas buvo savarankiškesnis, bet toks pat neramus. Tačiau dabartiniai jaunuoliai linkę daugiau skųstis negu anuomet. Vyrai sako, kad jiems šiuolaikinio jaunimo Dauguose gaila, nes jis neturi ką veikti. „Anksčiau, mūsų laikais, žolės ant stadiono šienauti nereikėjo, kasdien žaisdavome, o dabar viskas kitaip“, – atsidūsta pašnekovai.
Vyrai apgailestauja, kad miestelyje jaunimo lieka mažai, o ir žmonių labai sumažėję. „Jaunuoliai, baigę gimnaziją, išvažiuoja“, – sako verslininkai.
Užsidarė 2008 metais
Baras duris užvėrė 2008 metais. Pradėjo mažėti žmonių, savininkai pripažįsta, kad pavargo dirbti. „Galbūt reikėjo ir valdžios pagalbos“, – atvirai sako V. Baliukonis. Tačiau gerus baro laikus mena daug lankytojų, sugrįžtančių į Daugus.
Gintaras ir Vytas baro atidaryti, kaip anais laikais, lyg ir neplanuoja. Jie teikia užsakomąsias maitinimo paslaugas. Broliai pripažįsta, kad surasti norinčių dirbti – sudėtinga. Pasak jų, darbuotojai nesijaučia saugūs dėl ateities, pandemija juos įbauginusi, nėra garantijų, kad verslas vėl nebus uždarytas. Tad įmonėje dirba bene tik šeimos nariai.
Danielius Jakubavičius