Šiandienė situacija verčia ieškoti naujų, iki šiol nenaudotų ar mažai naudotų tvarių energijos šaltinių. Vienas jų – maisto ir žaliosios atliekos, kurios yra puiki žaliava biometano dujų gamybai. Tą patvirtina ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) patirtis – čia iš biologiškai skaidžių atliekų gaminamos biodujos, elektros energija bei kompostas.
Susipažinti su šia patirtimi buvo atvykusi Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudaryta speciali darbo grupė, kuri aiškinasi, su kokiais trikdžiais susiduria potencialūs biometano dujų gamintojai, kas skatintų biodujų gamybą, kiek jų Lietuvoje galima pagaminti ir kokiose srityse efektyviausia jas panaudoti.
„Biometano dujų gamyba yra svarbi ir dėl ekonominių, ir dėl aplinkosauginių priežasčių. Tikrai turime galimybes gaminti biometaną iš vietinių žaliavų – nuotekų dumblo, biologiškai skaidžių atliekų ir turime išsiaiškinti, kas trukdo tą daryti gerokai didesniu mastu nei yra dabar. Alytuje šia linkme jau dirbama ir viskas daroma labai pažangiai – tuo įsitikinome patys“, – sakė darbo Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.
Darbo grupėje dalyvaujantys Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, Lietuvos socialinių mokslų centro, VšĮ Lietuvos energetikos, AB „Amber Grid“, Aplinkos apsaugos ir VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūrų specialistai, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai išsamiai susipažino, kaip biologiškai skaidžios atliekos biodujų ir komposto gamybai naudojamos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre, aptarė šių atliekų naudojimo perspektyvas, reikalavimus, teisinę bazę ir kitus aspektus, kad biometano gamyba būtų patraukli ne tik kaip tvari, bet ir ekonomiška alternatyva.
„Be suformuotos rinkos ir aiškių, ilgalaikių valstybės įsipareigojimų negalima jokia plėtra ir klimato apsauga. Visos institucijos turėtų suformuoti vienodus reikalavimus atliekų apdorojimui, kad jau sukurta sistema būtų įdarbinta“, – sakė darbo grupės narys, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Anot jo, Lietuvoje per metus susidaro apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre, kuris yra didžiausias šių atliekų perdirbėjas šalyje, per metus apdorojama apie 23 tūkst. tonų.
„Mano manymu, maisto atliekų tvarkyme yra truputį vaidinimo. Mes neturime rimtų tiekėjų. Visi slepiasi, niekas nerodo, ką daro.
Kai kurie maisto atliekų tvarkytojai per visą savo gyvavimą nėra pagaminę nė saujos komposto. Jie turi leidimus, bet viską krauna į kažkokią krūvą ir niekas nedrįsta pasakyti, kad realiai tai yra sąvartynas“, – kalbėjo A. Reipas.
Iš maisto atliekų kompostą gaminantis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras susiduria su šių atliekų išpakavimo ir dėl to atsirandančių priemaišų problema.
Darbo grupė akcentavo, kad ieškant optimalių sprendimų, būtina išanalizuoti kitų šalių patirtį, sukurti aiškią ir pakankamą nacionalinę teisinę bazę, kad biometano gamybos procesas apsimokėtų. Neabejojama, kad šių dujų poreikis augs, o jų panaudojimo potencialas yra didžiulis, tik svarbu rasti būdus jam tinkamai panaudoti.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.