Nors daugelis gyventojų pasiryžta renovacijai vedini tikslo sutaupyti šildymui, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių modernizacija svarbi ir dėl įvairių kitų priežasčių.
Didžiosios dalies daugiabučių Lietuvoje inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, nes jie yra pastatyti dar iki 1993 m. Prakiuręs stogas, pro sienas švilpiantis vėjas bei netolygiai pasiskirstanti šiluma butuose – problemos, kurias renovacijos metu galima kompleksiškai išspręsti, pasinaudojant valstybės parama.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Po renovacijos sunaudoja perpus mažiau šilumos energijos
Modernizuotų daugiabučių gyventojai džiaugiasi šildymui sutaupydami net 50–70 proc. Tiek sumažėjusios sąskaitos už komunalinius mokesčius dažnu atveju kompensuoja investicijas į renovaciją. Taip pat atnaujintuose daugiabučiuose esančių butų vertė pakyla.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra butuose tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Išaugusi gyvenimo kokybė
Po renovacijos gyventojams juntami ne tik šilumos sutaupymai, bet ir pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Graži aplinka, sandarūs būstai, įstiklinti balkonai ir suremontuotos laiptinės džiugina kiekvieną dieną.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.
Tausojama gamta
Daugiabučių modernizacija ženkliai prisideda ir prie ekologinių iššūkių įveikimo. Energetiškai efektyvūs namai prisideda prie gamtos išteklių tausojimo bei švaresnio oro. Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. O įsidiegę alternatyvius energijos šaltinius dar labiau prisideda prie gamtos išsaugojimo.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia pašnekovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
