Alytiškiai Neringa ir Jonas Radzevičiai pragyvena iš gamtos duodamų turtų. Pradeda sraigių rinkimu, o metus užbaigia uogomis ir grybais. Tuščią laikotarpį tarp sraigių ir mėlynių jie paskiria atostogoms. Ir jos visada pačios pigiausios, be didesnių išlaidų. Tai žvejyba, kurioje jie, kaip ir miške, visada kartu.
Ilgą laiką pora žvejodavo šalia miesto, prie karinio poligono esančiame tvenkinyje, tačiau prieš dvi savaites Kaniūkų kaimo degalinėje įsipylę į automobilio baką kuro, prie išvažiavimo į pagrindinį kelią jiedu pamatė žolėmis apaugusią didelę kūdrą, nusprendė tuoj pat joje laimę išmėginti. Ir nors kažin kokio čia laimikio nuo pat pirmo kabliuko su plūde užmetimo ir nesulaukė, tačiau į šaldiklį karosų maisto atsargoms papildymui pakanka, o ir į namus katytei turi ko parvežti.
Neringa su Jonu į Kaniūkus žvejoti važiuoja du kartus per dieną: anksti ryte ir vakarop. Sutuoktiniams čia smagu, nes judesio pilna. Čia ir automobiliai iš abiejų pusių bruzda, o dar ir ne vienas neiškentęs bendramintis sustoja paklausti apie laimikį, apie juodu. Juk retai kur beišvysime žvejojančius vyrą su žmona…
Danielius Jakubavičius