Dineta Babarskienė
Žmonės traukia į miškus grybų, uogų. Miškai dosnūs viskuo: mielai dalijasi. Tik kaip mes, žmonės, elgiamės miškuose, kuriuose patys ieškome ir atgaivos, ir nusiraminimo? Tokią mįslę užminė ir pirmadienio radinys Giraitės miške.
Ir visai ne vidury miško ar kokiam krūmyne, o prie pat Giraitės miško gamtos tako. Nepasikuklinta, kas turėta, palikta: toks jausmas, kad tiesiog išsivalytas automobilis. Jau ką turėjo, tą miške paliko – ir „tvarka“. Priežastis, kodėl žmonės vis dar linkę taip elgtis, sunku įvardyti: patingėta į šiukšliadėžę išmesti, nenorėta šiukšlių į namus parsivežti, tiesiog neatsakingai pasielgta, o gal nepagalvota. Ir kam tos voveraitės surinktos ir išmestos, tiesiog paliktos – irgi nežinia.
Prieš akis po medžiais surinktų voveraičių krūva, tuščias degtinės butelis, energinio gėrimo tuščios skardinės – toks vienas iš įdomesnių radinių net vietiniams. Net juos sudomino šis neįprastas radinys, o ir požiūris į mišką. „Laukiniai laisvėje“, – taip tepasakė jie. Tuoj suskubo rinkti. Sako, kad tuoj ir kiti atveš. Aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad ir nedideli šiukšlių kiekiai, palikti miške ar kitose vietose, gali paskatinti ir kitus asmenis čia mesti atliekas.