Rita Krušinskaitė
Vis rečiau galime išvysti po pievas braidantį ar danguje sklendžiantį baltąjį gandrą, mūsų kraštą jau paliko čiurliai, baigia išskristi volungės ir kiti vabzdžiaėdžiai sparnuočiai. „Paukščių pasaulyje dabar tinginiavimo metas“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis.
Anot A. Pranaičio, Lietuvoje jau tapo tradicija galvoti, kad per šv. Baltramiejų baltieji gandrai išskrenda į šiltuosius kraštus, užmirštant patį šv. Baltramiejų. Tikra tiesa, kad gandrai maždaug rugpjūčio 24 dieną palieka Lietuvą, tačiau tai nereiškia, jog būtent šią dieną jie pakyla skrydžiui. Gamtininkų stebėjimai rodo, kad jų išskridimas į šiltuosius kraštus gana užsitęsia, nes toks tas baltųjų gandrų gyvenimas. Pirmieji išskrenda jaunikliai, todėl šiuo metu pamatyti jauną paukštį beveik neįmanoma, nes jie palieka gimtinę nelaukdami rugpjūčio vidurio, prabėgus vos porai savaičių, kai išskrenda iš lizdų. Pastaruoju metu jie turėtų būti Bulgarijoje ar Izraelyje.
„Dabar likę tik tie baltieji gandrai, kurie neskuba. Viename Žuvinto biosferos rezervato lizde yra abu gandrai, vadinasi, dar ir patelės nėra išskridusios. Paprastai kol patelės neišskridusios, gandrai neskrenda. Jos vėliau parskrenda ir anksčiau išskrenda. Manau, dar kokią savaitę užsiliks bent vienas jų. Tai reiškia, kad šiemet baltųjų gandrų migracija bus gerokai lėtesnė, vėlesnė ir ilgiau užsitęsusi nei pernykštė, kada rugpjūčio viduryje buvo labai didelė retenybė pamatyti šį paukštį. Taip nutiko todėl, kad yra daugiau maisto, todėl ir sulėtino savo migraciją“, – pasakojo gamtininkas.
A. Pranaičio teigimu, Žuvinto rezervatas, ko gero, yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur kiekvienais metais suregistruojami baltieji gandrai. Rezultatai rodo, jog šie metai jiems nebuvo geri. Vidutiniškai viename lizde užaugo po du jauniklius, tik keliuose – po tris. 50 lizdų buvo įsikūrusios 37 poros. „Šie skaičiai nelabai keičiasi per paskutiniu penkerius metus“, – sakė A. Pranaitis.
Prieš dešimt metų buvo stebimas stiprus baltųjų gandrų populiacijos augimas. Tada Lietuvoje jų priskaičiuota apie 20 tūkstančių. Tuo tarpu paskutiniai penkeri metai rodo aiškų stabilizavimąsi. Sumažėjusios vados, sumažėjęs užimtų lizdų skaičius rodo, kad gamtinės nišos, kurios patogios baltajam gandrui, jau yra užimtos. Panašu, kad baltųjų gandrų populiacija neturi didelio potencialo augti. Jų galėtų būti per 20 tūkstančių.
„Paukščių pasaulyje dabar tinginiavimo metas daugeliui paukščių rūšių, ypač jei jie ne vabzdžialesiai, dabar linksmai leidžia laiką kaupdami riebalus ar energijos atsargas. Medžioklės sezono nėra, jaunikliai užauginti. Jie turi sustiprėti, kol sutrumpėjusi diena juos išprašys į migracijos vietas“, – aiškino A. Pranaitis.
Gamtininkas pasidžiaugė, kad šiemet Žuvinte kaip niekada daug pilkųjų žąsų. „Mes dar niekada tiek daug šių paukščių tokiu metu nesame suskaičiavę – 4270. Pilkosios žąsys vienintelė rūšis iš laukinių žąsų, kuri peri Lietuvoje. Populiacija įsikūrė maždaug prieš 50 metų, jų anksčiau visiškai nebuvo. Minėtas skaičius nėra riba, nes paprastai žąsų skaičius didėja iki rugsėjo vidurio. Praėjusiais metais tokiu laiku suskaičiavome tik 2000, o maksimumas buvo 4200 žąsų“, – apie pilkųjų žąsų pagausėjimą kalbėjo A. Pranaitis.
Žuvinto pelkėse kiekvieną vakarą galima pamatyti gausybę ančių, ausuotųjų kragų ir kitokių paukščių. Anot gamtininko, dabar gamtoje tarsi vėlyvos atostogos ir daugybė paukščių, ypač jauniklių, kurie nėra labai baikštūs, juos galima stebėti iš arčiau ir patirti malonių įspūdžių.
„Šie metai paukščiams buvo pakankamai sėkmingi – vados gana didelės, Žuvinto ežere perėjo įvairios, įdomios rūšys, jų skaitlingumas buvo pakankamai didelis“, – apibendrino praėjusią vasarą A. Pranaitis.