Šeši Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariai vidury kadencijos paskelbė nutraukiantys veiklą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. Dabar jie tęsia darbą kaip demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Apie vieną šios frakcijos narį – Aurimą Truncę – jau rašėme. O ką Alytaus rajono savivaldybės taryboje nuveikė kiti šios frakcijos nariai?
Justas Truncė – Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto narys
– Jūsų tėtis Aurimas Truncė jau daug metų yra politikas. Ar jo paskatintas ir jūs pasirinkote politiko kelią?
– Mane paskatino ne tėtis, o jo pavyzdys. Nuo mažų dienų mačiau jo aktyvų įsitraukimą į Alytaus rajono gyvenimą, stebėjau jo politinį kelią ir visada žavėjausi juo, nes, būdamas politikoje, jis visuomet turėjo daugiau galimybių padėti žmonėms.
Niekas niekada manęs nevertė, neskatino, sprendimą eiti tėčio pėdomis priėmiau pats. Dar suveikė ir jaunatviškas maksimalizmas, noras nuveikti kažką naudingo savo krašto žmonėms.
– Anksčiau buvote Darbo partijos, vėliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Galiausiai atsidūrėte frakcijoje „Vardan Lietuvos“. Kas lėmė tokius pokyčius?
– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys niekada nebuvau, kaip ir pats „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Į rinkimus mūsų komanda atėjo po šios partijos sparnu, o keliai išsiskyrė, kai išryškėjo mums nepriimtinos LVŽS lyderio pozicijos. Bet apie tai mūsų komanda kalbėjo jau ne kartą.
Politines partijas keičiantys politikai tampa smerkiančiųjų taikiniu, jiems lipdomos politinės prostitucijos etiketės. Tačiau, mano įsitikinimu, tai jau labai atgyvenęs, senamadiškas požiūris, nes šiais laikais laikytis įsikibus kažko, kad tik kiti apie tave blogai nepagalvotų, reiškia savo paties įsitikinimų išdavystę. Čia ir yra visa esmė – mūsų komandos politiniai įsitikinimai, požiūris į žmones, regionų politikos kryptis nesikeičia jau daug metų. Turbūt ištikimybė įsitikinimams ir lemia mūsų priimtus sprendimus atsiskirti nuo politinių jėgų, kurių principai susikerta su mūsų komandos požiūriu. Kas blogiau – prisitaikėliškai pūpsoti toje pačioje partijoje ir išduoti savo įsitikinimus, ar gerbti save ir ginti savo nuomonę, politiškai tobulėti?
– Kokius svarbiausius darbus nuveikėte Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komitete? Kaip tie darbai pagerino žmonių gyvenimą?
– Galima pasidžiaugti, kad Vyriausybės dotacijų, COVID-19 lėšų dėka pastarieji metai buvo ypač aktyvūs Alytaus rajono kelių tvarkymo, asfaltavimo srityje. Tai išties ženkliai gerina žmonių gyvenimo sąlygas, tačiau mane, kaip kelių inžinierių, nuvilia pasirinktas kelių statybos būdas. Alytaus rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose yra įprasta pirkti projektavimo paslaugą kartu su statybos darbais, tokiu principu įvykdyti pirkimai laimimi viena eilute. Tokiu būdu rangovas turi galimybę suprojektuoti ir padaryti kelią kuo ekonomiškiau, neatsižvelgdamas į rajono gyventojų lūkesčius. Taip įvykdyti pirkimai gali labai stipriai atsiliepti ir mūsų rajono kelių kokybei. Ne kartą esu siūlęs savivaldybei projektuoti kelius patiems, pasiruošti projektų, planų į priekį, kad Vyriausybėje atsiradus papildomų lėšų, turėtume galimybę nedelsiant teikti argumentuotus prašymus finansavimui ir projektų įgyvendinimui, taip būtume pranašesni už kitas savivaldybes, o mūsų rajono infrastruktūra stiprėtų. Deja, šis mano pasiūlymas, kaip ir daugelis kitų, nebuvo išgirstas. Rajono valdžioje jau tapo įprasta į oponuojančių politikų nuomonę neatsižvelgti, pasiūlymus ignoruoti.
Marius Mickevičius – Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys
– Dirbate visai kitoje sferoje, kodėl pasirinkote Švietimo, kultūros ir sporto komitetą? Kokie, jūsų manymu, yra svarbiausi šio komiteto darbai? Ką pats norėtumėte pakeisti, įnešti naujo?
– O kas sakė, kad sritys negali būti suderinamos, ir ar apskritai jas būtina derinti? Esu tėtis. Dukra – mokyklinio amžiaus, todėl mums abiem aktualus tiek švietimas, tiek kultūra, tiek sportas. Man akis bado spragos šiose srityse, todėl tikrai turiu, ką pasakyti ir pasiūlyti, dirbdamas būtent šiame komitete. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas svarsto daug klausimų, susijusių su valstybinės švietimo politikos savivaldybėje įgyvendinimu, ilgalaikių švietimo plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti nustatymu. Taip pat svarstome klausimus, susijusius su ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklo formavimu, sąlygų privalomajam švietimui vykdyti sudarymo, Jaunimo politikos įgyvendinimu, kūno kultūros ir sporto plėtojimu, sveikos gyvensenos propagavimu ir kitus su švietimu, kultūra ir sportu susijusius klausimus.
Norai turbūt būtų dideli, tačiau įmanomi. Labai svarbu dėti visas pastangas, išnaudoti visas galimybes gerinti Alytaus rajono švietimo kokybę, suteikiant galimybę mokytojams kelti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kur būtų galima dalintis patirtimi, ieškoti finansavimo Europos Sąjungos fonduose. Turbūt svarbiausia – iš naujo susidėlioti švietimo strategiją, kaip stiprinti esamas mokyklas ir visą rajono tinklą, kaip siekti kuo aukštesnių brandos egzaminų rezultatų. Ne mažiau svarbu didinti ir užimtumo galimybes – sporte, mene, kultūros srityje. Kažkada rajonas ugdė jį garsinančius sportininkus, dabar iš viso to nieko neliko.
– Ar manote, kad turite gyventojų palaikymą?
– Buvau išrinktas į Alytaus rajono tarybą, tad akivaizdu, kad palaikymo sulaukiau. Tai, kad žmonės manimi pasitikėjo, palaikė mane rinkimuose, man yra didelis įvertinimas.
– Tai yra jūsų pirmoji kadencija – įvertinkite ją.
– Pirmoji kadencija politikoje man buvo nemenkas iššūkis, bet į jį nėriau su dideliu entuziazmu veikti, siūlyti idėjas, kūrybiškai spręsti rajoną graužiančias problemas. Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad politikoje teks susidurti su tiek daug netikrumo, žiaurios konkurencijos ir daugybe nešvarių, nesąžiningų dalykų. Maniau, kad diktatoriški metodai demokratinėje valstybėje neįmanomi. Pasirodo, klydau. Bet visa tai man tapo dar stipresniu stimulu kažką keisti, imtis iniciatyvų. Pirmosios kadencijos patirtis mane išmokė daugybės dalykų, ir dabar jau žinočiau, kaip efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Vertinti save būtų nesolidu, tegul už mane tai daro žmonės, kurie manimi pasitikėjo ir išrinko, bei tie, kurie per beveik ketverius metus pažino mane kaip politiką.
Rasa Vitkauskienė – Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narė
– Kokia, jūsų nuomone, yra svarbiausia savivaldybės funkcija?
– Manau, kad – sudaryti tinkamas sąlygas žmonėms įsikurti ir gyventi rajone. O tai sąlygoja visuma veiksnių: tinkamas gyventojų interesų atstovavimas; kokybiškas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas; aktyvios popamokinės veiklos užtikrinimas; kokybiškas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų užtikrinimas; aktyvus savivaldybės prisidėjimas prie darbo vietų kūrimo, verslo ir individualios veiklos plėtros, paramos ūkininkams. Taip pat labai svarbi savivaldybės funkcija yra rajono kelių ir gatvių, poilsio teritorijų, paplūdimių, žaliųjų erdvių kokybiška priežiūra. Svarbi funkcija yra kultūrinės ir sportinės veiklos, bendruomenių iniciatyvų, profesionaliojo meno ir sporto skatinimas bei rėmimas.
– Posėdžių metu turite pakelti ne tik ranką balsuojant, bet ir siūlyti savo įžvalgas. Kokias iniciatyvas siūlo jūsų frakcija?
Paprastai balsuojame ne rankų pakėlimu, bet paspausdami mygtuką. O jeigu kalbėti rimtai, tai kiekvieną klausimą prieš tarybą analizuojame, renkame informaciją ir tik tuomet balsuojame. Balsuojame kiekvienas pagal savo sąžinę ir įsitikinimus, nesivadovaujame partiniu principu. Jeigu tarybai teikiamas klausimas mums sukelia abejonių, teikiame klausimus per komitetą, tarybos posėdį. Esame opozicija, bet palaikome naudingus gyventojams ir rajonui valdančiosios daugumos sprendimus, tačiau niekuomet nepalaikome sprendimų, darančių neigiamą įtaką gyventojų interesams. Iniciatyvų mes, kaip frakcija, esame pateikę ne vieną, dažnai siūlome patobulinimus teikiamiems sprendimams komitetų ar tarybos posėdžių metu. Deja, dažniausiai tai ir lieka tik gražios opozicijos atstovų iniciatyvos, į kurias niekas neatsižvelgia.
– Koks jūsų indėlis į gyventojų gyvenimo gerinimą dirbant Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete?
– Indėlis ne mažesnis negu kitų tarybos narių, net ir valdančiųjų. Labai daug laiko skiriu šių rajono sričių esamos situacijos analizei, tenka bendrauti su šių sričių atstovais ir rajono gyventojais, kurie naudojasi sveikatos ir socialinėmis paslaugomis. Džiaugiuosi, kad Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete esu jau antrą kadenciją iš eilės, nes čia sprendžiami labai jautrūs klausimai, susiję su sveikatos sistema, jos gerinimu, tobulinimu, taip pat šeimos, vaikų ir jaunimo klausimai, socialinių paslaugų, užimtumo ir nedarbo mažinimo klausimai. Kiekvieną kartą, kai svarstomi klausimai komitete, analizuoju sprendime pateiktą informaciją, teikiu pastabas. Jeigu matau, kad vienu ar kitu sprendimu siekiama ne gyventojų gerovės, o taupymo jų sąskaita, nepalaikau tokių siūlymų ir teikiu alternatyvas.
Visada pritariu sprendimams, susijusiems su sveikatos ir socialinių paslaugų plėtra, jų kokybės gerinimu. Sprendžiant klausimus, susijusius su socialinėmis problemomis, įvairiomis išmokomis, socialinio būsto plėtra, visuomet analizuoju ir lyginu esamą situaciją valstybės ir aplinkinių savivaldybių mastu, ieškau geriausių būdų padėti gyventojams. Žinoma, valdantieji tendencingai nenori išgirsti jokių oponuojančių politinių frakcijų pasiūlymų, pastebėjimų, ypač kritikos, tačiau visuomet stengiuosi dirbti taip, kad galėčiau jaustis padariusi viską, ką galėjau.
Vytas Arbačiauskas – Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys
– Jau daug metų esate Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys – kokius projektus pavyko įgyvendinti būnant Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariu?
– Būnant šio komiteto nariu teko prisidėti prie visų švietimo, kultūros bei sporto sričių projektų, juos aptarti, teikti siūlymus, kai kam pritarti, o kai kam ne. Prisiimti nuopelnų ar atsakomybės už konkrečius projektus vienas komiteto ar tarybos narys negali, nes komitete dirba visa komanda, o tarybos posėdžio metu sprendimus priima visi tarybos nariai. Galima pasidžiaugti atgimusia Kurnėnų mokykla, kuri tapo dar vienu kultūros židiniu, lankytojų traukos objektu. Tik gal norėtųsi įveiklinti šią erdvę kur kas aktyviau ir kūrybiškiau. Deja, bet švietimas ir sportas ir toliau lieka vienomis iš silpniausių Alytaus rajono sričių – nors rajone įsikuria vis daugiau šeimų su vaikais, švietimo įstaigų tinklas retinamas, o turima infrastruktūra ilgainiui tampa apleista. Mano įsitikinimu, tokie sprendimai yra trumparegiški, o mokyklas būtina išsaugoti, kelti pedagogų kvalifikaciją, mokykloms sudaryti sąlygas būti konkurencingomis švietimo įstaigomis, kurių rajono mokiniams dėl ugdymo kokybės skirtumų netektų keisti į Alytaus miesto mokyklas. Liūdina ir tai, kad mokinių brandos egzaminų rezultatais taip pat neblizgame. Rajonas nusirito iki to, kad šiemet mūsų abiturientai negavo nė vieno brandos egzaminų šimtuko. Sporto srityje jau seniai ką nors girdėjome apie reikšmingus sportininkų pasiekimus ar sporto infrastruktūros gerinimą, plėtrą. Įrengus naujus sporto aikštynus, neskiriamas dėmesys jų priežiūrai, apsaugai nuo vandalizmo. Teko siūlyti ir sprendimų projektų, kurie, deja, tendencingai atmetami kaip neva netinkamai parengti, bet po šiuo motyvu paslėpta tikroji priežastis – oponuojančių kolegų pasiūlymams vietos tiesiog nėra. Taip pat jau tapo tendencija laurus dėl pasiteisinusių projektų prisiimti vienašališkai, formuojant nuomonę, kad tai išskirtinai valdančiųjų ar vieno konkretaus žmogaus nuopelnai.
– Perėjote iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Kokie šio perėjimo motyvai?
– Motyvai yra tokie patys, kaip jau ne vienerius metus koja kojon žengiančios visos mūsų komandos. Sprendimą tapti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ dalimi priėmėme kaip vieninga komanda – norime ja išlikti, turėti laisvę išreikšti nuomonę, ypatingą dėmesį skirti skaidrumui, pagarbai kitam žmogui. Viso to pasigedome, dirbdami po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sparnu. Demokratų sąjungos keliami tikslai mums yra artimi, svarbiausia, kad dėmesio centre išlieka žmogus, jo nuomonė ir gerovė. Be to, „Vardan Lietuvos“ programoje daug dėmesio skiriama regionams ir jų problemoms spręsti.
– Kaip manote, kodėl žmonės jus renka į tarybos narius? Ką dėl jų darote, kad jie jumis pasitiki?
– Jau daug metų esu Alytaus rajono gyventojas ir verslininkas, sukūręs verslą nuo pamatų, įkūręs daug darbo vietų. Per tiek metų teko bendrauti su daugybe įvairių žmonių, girdėti jų rūpesčius, matyti problemas, su kuriomis jie susiduria, ir ne vienam ištiesti pagalbos ranką.
Tiesiog nemoku būti abejingas nelaimėms, o šis jausmas ypač sustiprėjo, prasidėjus karui Ukrainoje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę padėti šeimai iš Ukrainos susirasti pastogę ir darbo duonai užsidirbti. Turbūt empatija yra kertinis dėmuo, padedantis užsitarnauti žmonių pasitikėjimą. Nesu tas, kuris puola girtis padarytais darbais žmonių labui, tegul tai vertina kiti.
Povilas Dzenkus – Kaimo plėtros ir investicijų komiteto narys
– Baigėte Aleksandro Stulginskio universitetą, miškininkystės specialybę. Ar susijusi miškininkystė ir kaimo plėtra bei investicijos? Kuo šis komitetas prisideda prie geresnio kaimo žmonių gyvenimo?
– Esu gimęs ūkininkų šeimoje, dabar pats turiu ūkį, kurį laikau savo pomėgiu, tad kaimo plėtros ir investicijų sritys man gerai žinomos. Prasidėjus pandemijai, pasijuto gyventojų sugrįžimo į kaimiškas vietoves tendencija. Ji tęsiasi iki šiol. Atvykę gyventi į regionus, vieni pasineria į žemės ūkį, kiti – į gyvulininkystę, treti ieško galimybių europiniuose projektuose ir steigia įvairius ūkius, sodina miškus. Čia aktualūs ir investicijų klausimai, tad visos sąsajos – kaip ant delno. O būti miškininku visuomet buvo mano svajonė. Savo darbe tenka bendrauti su daugybe žmonių, todėl ir jų problemos man yra žinomos. Labai džiugina tai, kad, būdamas politikas, turiu galimybę prisidėti prie problemų sprendimo.
– Sakoma, kad tarybos narys yra gyvenamosios vietos ambasadorius. Kuo padedate savo bendruomenės, seniūnijos gyventojams?
– Alytaus rajono gyventojas buvau ir esu nuo vaikystės, todėl gerai žinau, kuo kvėpuoja šis kraštas. Ypač mano gimtieji Poteronys, kuriuose užaugau, kur dabar auga mano paties vaikai.
Stebėti, kaip keičiasi ne tik Poteronys, bet ir visa Alovės seniūnija, kai čia kuriasi vis daugiau gyventojų. Tai džiugina mane ir kaip politiką, ir kaip šio krašto žmogų. Nors, yra ir liūdinančių dalykų. Niekada nesuprasiu, kodėl reikia tendencingai naikinti Alovės krašto kultūros židinį – parduoti Alovės kultūros namų pastatą, o pačią įstaigą perkelti į ankštas patalpas, kurios niekaip nereprezentuoja krašto kultūros. Alovės kraštas, kai jį atstovaujantys politikai kadaise sėdėjo vienoje valtyje su dabartiniu rajono vadovu, išties sulaukdavo kur kas daugiau dėmesio, finansavimo, net ir kultūra, renginiai buvo gausesni, turtingesni. Dabar, kai rajono vadovas rinkimuose nesulaukia didesnio palaikymo šiame krašte, tai iš viso to, ką Alovės žmonės turėjo, liko tik nostalgija. Ženkliai sumažintas šio krašto finansavimas kultūrai, renginiams. Tai matydamas, pats stengiuosi aplink save burti žmones, kad kartu kurtume savo kultūrą ir tradicijas. Visuomet noriai įsileidžiu norinčius aplankyti mano auginamų danielių ūkį, kuris jau tapo savotišku traukos objektu, ypač vaikams. Jau, galima sakyti, tampa tradicija organizuoti bendrus mūsų kaimo susiėjimus – kartu švęsti Jonines, patriotiškai giedoti Tautišką giesmę ant mūsų piliakalnio, organizuoti kaimynų sambūrius.
Aplink netrūksta ūkininkų, su kuriais palaikome glaudžius ryšius, draugiškai padedame vieni kitiems, kai reikia – tiesiame pagalbos ranką. Tenka išgirsti ir apie žmonių rūpesčius, todėl, jeigu tik kas nors gali priklausyti nuo politinių sprendimų, kiek galiu – stengiuosi padėti.
Prie geresnio krašto žmonių gyvenimo prisidedu, remdamas bendruomenes, o kai Alytaus rajoną netikėtai užklumpa žiema, nė nedvejodamas sėdu į savo turimą techniką ir neprašomas valau sniegą nuo kelių. Pagrindiniai rajono keliai niekada nebūna taip nuvalyti, kaip kaimo keleliai. Vasarą, kai nėra kam pasirūpinti vandeniu kapinėse, tuo pasirūpinu pats.
Prisidedu viskuo, kuo neprisideda Alytaus rajono valdantieji ir jų inicijuoti sprendimai.
– Kuo pagrįstas partijos keitimas vidury kadencijos?
– Pagrįstas ištikimybe mūsų komandos principams, požiūriui į žmones ir regiono problemų sprendimų būdams. Daugiau nematėme galimybės tęsti darbo LVŽS komandoje, kurios lyderis nepaliko vietos mūsų jau daugybę metų puoselėjamoms politinėms vertybėms.
Parengė Alytaus rajono savivaldybės tarybos frakcija „Vardan Lietuvos“