Vos tik pralenkiame įvažiavimą į Kančėnus, kelio kairėje jau spėjęs rudens auksu pasidabinti poetės Onės Baliukonės vaikystės sodas. Jis, tarsi prigludęs prie vešlios žolės, saugo kadaise čia stovėjusius poetės namus.
Ankstų spalio 7-osios rytą būrys Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokių – jaunieji šauliai (vadas mokytojas Algis Cincilevičius), Ig, IIIg kl. mokiniai ir mokytojos Gitana Ivanauskienė, Žiedūnė Maldonienė, Sigita Juškevičienė aplankė buvusią poetės sodybvietę ir ant sodo suolelio patogiai įsitaisiusią Onės Baliukonės poetinę viziją – violetinę katę.
Sodybvietėje mūsų jau laukė poetės sesuo Aldona Januškauskienė bei nepailstančios Kančėnų bendruomenės moterys – bendruomenės pirmininkė Monika Ražanauskienė ir bibliotekininkė Rita Mikuckienė. Aldona Januškauskienė pasidalino prisiminimais apie sesers vaikystę, apie nelengvą jos gyvenimą, supažindino su išleistais poezijos rinkiniais bei kitomis knygomis. Gimnazistai pasirinkę paskaitė poetės Onės Baliukonės eilėraščių iš įvairių rinkinių, kartu su mokytojomis diskutavo, kaip ir kodėl kūryba daro įtaką žmogui, kodėl tokie svarbūs kūryboje išgyvenimai, prisiminimai.
Bendruomenės pirmininkė M. Ražanauskienė pasiūlė mokiniams ir mokytojams surinkti obuolius, vėliau iš jų buvo išspaustos sultys, kurias mokytojas A. Cincilevičius parvežė į gimnaziją. Jomis vaišinsis mokiniai ir mokytojai. Pėsčiomis atkeliavę į sodybvietę, išklausę pasakojimo, padiskutavę ir truputį padirbėję žygio dalyviai buvo pavaišinti labai skania rudens daržovių sriuba, kurią išvirė ūkvedė Asta Turskienė. Prie Niedulio ežero įkūrę laužą dalijosi ir šiluma, ir širdžių bendryste.
Varteliai į poetės vaikystės sodą praverti, jie kviečia dar geriau pažinti poetės gyvenimą, kūrybą.