Rita Krušinskaitė
Spalio 19-ąją Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinėje, Subartonyse, minint rašytojo 140-ąsias gimimo metines, įteikta Alytaus regiono plėtros tarybos įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija.
Pirmoji 5 000 eurų literatūrinė premija įteikta istorikui, publicistui, politikos apžvalgininkui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“, kuris yra ir pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Konkurse dalyvavo 12 autorių, iš kurių komisija atrinko 3, tada iš trijų buvo išrinktas laureatas – B. Gailius ir jo kūrinys „Kraujo kvapas“.
„Knygos įvertinimas mane labai nustebino ir pradžiugino. Ko gero, ne mane vieną nustebino, nes nuotykių literatūra nėra labai dažnai apdovanojama. Tai labai svarbu, kad autoriai, rašantys nuotykinius kūrinius, gali tikėtis būti įvertinti kaip literatūros autoriai. Kokios sąsajos mane sieja su V. Krėvės-Mickevičiaus kūryba? Man, kaip ir V. Krėvei-Mickevičiui, buvo svarbu, ką reiškia būti lietuviu konkrečioje istorinėje situacijoje, todėl šis klausimas kyla ir mano herojams“, – „Dainavos žodžiui“ sakė B. Gailius.
Anot B. Gailiaus, knygoje „Kraujo kvapas“ pasakojama apie Andrių Karnauską, partizanų vadą, kurio bendražygiai tampa sovietų saugumo slaptos operacijos taikiniu. Kad išgyventų, jam reikia ne tiek fiziškai įveikti savo priešus, kiek juos pergudrauti: surasti strateginį sprendimą, išeitį kare, kuris vis labiau atrodo pralaimėtas. „Nors veiksmas vyksta karo metu, mano knyga yra greičiau ne karinis trileris, o šnipų trileris su agentais, žudikais, seksualiomis meilužėmis“, – pasakojo autorius B. Gailius.
Knygos idėją rašytojas brandino apie 15 metų. Kai kuriuos papasakotos istorijos elementus jis aptiko dirbdamas Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir Ypatingajame archyve. Tada B. Gailius suprato, kad yra partizanų kare tokių istorijų, kurias būtų galima papasakoti kaip trilerį. Anot rašytojo, Lietuvos visuomenės santykis su partizanų karu bus sveikas tik tuomet, kai apie tuos įvykius bus parašytas trileris, kai jausimės laisvi naudoti tą foną pramoginei literatūrai ar kinui.
Apie ateities planus B. Gailius kalbėjo mįslingai: „Turiu visokių idėjų, tačiau apie būsimas knygas esu linkęs pradėti kalbėti, kai žinau, kad jos bus ne tik parašytos, bet ir išleistos“.
B. Gailius 2009 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją 1944–1953 m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje ir tais pačiais metais pradėjo dėstyti Vilniaus universiteto istorijos fakulteto magistrantams. Anksčiau parengti ir išleisti autoriaus mokslo darbai: partizanų karo kaip Europos politinio ir teisinio fenomeno temos plėtojimas akademiniuose straipsniuose, pirmoji autoriaus knyga „Partizanai tada ir šiandien“ (2006), tarpukario Lietuvos rezonansinių nusikaltimų studija „Nusikaltimai prie Smetonos“ (2008), slaptojo agento mito reikšmę XX a. Vakarų visuomenėje tirianti monografija „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ (2017).