Alytiškė Vilija Ruseckienė, Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ mokytoja, sako, kad dainos yra jos gyvenimo būdas. Moteris šiuo metu dainuoja 3 kolektyvuose, o po rankos operacijos tęs linijinių šokių pamokas ir pravers sporto klubo duris.
Vilija mėgstamą darbą dirba jau 31-erius metus, o laisvalaikį skiria muzikai ir kultūrai. Kadangi drąsiai sėda prie automobilio vairo, tad lanko įvairius kultūrinius renginius. „Daina mane lydi nuo mažų dienų. Būdama 7–8 metų per televiziją klausydavausi „Dainų dainelės“. Man buvo labai gražu. Aš mėgdžiodavau atlikėjus. Muzikos mokytoja, pastebėjusi mano gabumą dainuoti, pakvietė į mokyklos chorą, kuriame dainavau 6 metus“, – pasakojo Vilija, kuri yra baigusi Alytaus Piliakalnio vidurinę mokyklą.
Vilija sako, kad paauglystėje žavėjosi lietuviška estrada. Jai patiko dainų žodžiai, o svajingai nuteikė melodija. Moteris pastebėdavo ir pakilią dainininkų stovėseną. V. Ruseckienė paauglystėje, kai nieko nebūdavo namuose, įsijungdavo televiziją, radiją, apsivilkdavo ilgą mamos suknelę ir dainuodavo kartu su savo mėgstamais dainininkais. Ją tuo metu žavėjo estrados dainininkės Onutė Valiukevičiūtė, Nijolė Ščiukaitė, Janina Miščiukaitė, Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, o labiausiai džiugino estrados primadona Nelė Paltinienė. „Jos stovėsena, gracija, energija, šypsena, natūralumas! Taip norėdavau kartoti ir pasiekti tai, ką darė Nelė Paltinienė“, – su įkvėpimu kalbėjo Vilija.
Įkvėpė seneliai
„Visada svajojau dainuoti scenoje. Ši svajonė buvo nedrąsi, bet širdyje visada kirbėjo“, – atviravo pašnekovė. Vilija palaikė glaudžius ryšius su savo seneliais Monika ir Juozu Zubrais. Su jais po vakarienės visi kartu dainuodavo liaudiškas dainas ir paauglė būdama stengėsi kuo daugiau jų išmokti ir neužmiršti.
Svajonė sugrįžo
Pasak Vilijos, po mokyklos baigimo atsirado kiti prioritetai – šeima, namai, darbas. Bet svajonė dainuoti niekur nedingo. Vaikams užaugus ir atsiradus daugiau laisvo laiko, Vilijos svajonė dainuoti vėl priminė apie save. Alytaus darželio-lopšelio „Nykštukas“ muzikos vadovė Onutė Tenenienė Viliją pakvietė dainuoti į liaudiškos muzikos kapelą „Smiltelė“. Vilija 5 metus dainavo Talokių kaimo etnografiniame ansamblyje „Volungėlė“. Iki šiol dainuoja Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčios chore, į kurį moterį atvedė jos globojama mergaitė. Globotinė labai norėdavo lipti pasižiūrėti ten, kur gieda choras. Taip Vilija užlipusi ir liko bažnyčios chore.
Maždaug prieš trejus metus Vilija sulaukė skambučio iš Danutės Bačinskienės. „Jos ansambliui „Romansas“ trūko soprano“, – prisiminė V. Ruseckienė. Danutės ansamblyje dainavo metus laiko, nes kolektyvo dainuojami romansai Vilijos nesužavėjo. Moteriai visada reikėjo kažko linksmiau ir konkrečiau.
Dabar Vilija dainuoja vėl keliuose ansambliuose: Luksnėnų trio kolektyve, 5 metus koncertuoja su kolektyvu „Šilagėlės“, retkarčiais prisideda prie minėtos „Smiltelės“ veiklos, taip pat tęsia giedojimą Šv. Angelų sargų bažnyčios chore.
„Dainavimas – malonumas, gyvenimo būdas. Sielai ir širdžiai teikia džiaugsmą. Dainuodama atsipalaiduoju. Dainavimas mane gydo. Ir nuotaika gera, puikiai jaučiuosi. Dainos mane nuneša į jaunystės, vaikystės prisiminimus. Jaučiuosi puikiai ten, kur noriu būti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ne visos svajonės išpildytos
„Pačios mieliausios vaikystės ir jaunystės svajonės dainuoti kaip mano herojai ir ypač kaip N. Paltinienė, sakyčiau, įgyvendintos. Man nieko nėra maloniau, kaip per dainą bendrauti su žmonėmis! O likusios svajonės – dar realizavimo etape“, – paslaptingai šypsosi moteris. Ji prasitaria mėgstanti šokti linijinius šokius. Tačiau dėl laukiamos rankos operacijos šis pomėgis atidėtas, kaip ir sportas. Tačiau tai tik laikinai!
Danielius Jakubavičius