Praėjusį kartą rašiau apie bendras klimatines sąlygas ir metų laikus Alytuje. Tada pažadėjau visiems, kad parašysiu gerokai daugiau apie Alytų per meteorologinę prizmę. Tad štai, dabar pabandysiu jums atsakyti į dar keletą labai įdomių klausimų, į kuriuos tikslų atsakymą galėtų pateikti tikrai ne kiekvienas Lietuvos meteorologas.
Perkūnijos
Ne kartą teko girdėti alytiškius sakant, kad žaibas dažnokai įtrenkia į miesto televizijos bokštą esantį ant aukštos Likiškėlių kalvos, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti to negaliu, kadangi Lietuvoje esanti žaibų aptikimo sistema tiksli, tačiau ne tiek daug tiksli (žaibo išlydžio vietovės nustatymo paklaida siekia iki keleto šimtų metrų). Nežiūrint to, galima konkrečiai pasakyti kurioje miesto dalyje žaibuoja dažniau. Apdorojus sukauptus duomenis paaiškėjo, kad daugiausia perkūnijų tenka pietvakarinei Alytaus pusei (geležinkelio stoties ir Vidzgirio miško apylinkės), o mažiausiai – šiaurės rytinei (Pramonės rajonas, Panemunė ir Pirmasis Alytus). Nedažnas žmogus žino ir faktą, jog apylinkėse esančiose į pietus ir pietvakarius nuo Alytaus patenka į regioną, kuriame perkūnuoja vidutiniškai daugiausiai Lietuvoje.
Per maždaug 11 metų, kai Lietuvoje veikia Žaibų aptikimo sistema, Alytaus mieste buvo užfiksuota 526 žaibų išlydžiai iš kurių apytiksliai tik kas penktas žaibas trenkė iš debesies į miesto žemę. Galima net matematiškai pajuokauti, kad maždaug šimtui alytiškių teko vienas Alytuje užfiksuotas žaibo išlydis. Yra paskaičiuota, kad tikimybė būti nutrenktam žaibo yra mažesnė nei 1 prie 1 milijono, be to vyrus žaibas nutrenkia net iki 4–5 kartų dažniau nei moteris, tačiau arti 90 % žmonių išgyvena žaibo smūgį.
Rūkas
Alytaus miestas priklauso vienai iš mažiausiai rūkuotų šalies vietovių: tiek dienų skaičius su rūku, tiek vidutinė metinė rūko trukmė yra viena mažiausių Lietuvoje. Nežiūrint to, rūko rūšių yra net keletas ir todėl rūkas gali būti labai lokalus reiškinys. Alytuje, Likiškėlių mikrorajone, gyvenu gana aukštai, todėl dažnokai tenka pačiam pamatyti, kai rūkas pakyla ir tvyro virš Nemuno ar miškų iš karto po lietaus (garavimo rūkas). Šaltuoju metų laiku, vakare, virš nuosavų namų kvartalų labai gerai galima pamatyti besiformuojančią tam tikrą „teršalų rūko“ rūšį – smogo sluoksnį. Šis kyla esant ramioms oro sąlygoms dėl kuro deginimo, kai ore padidėja kietųjų dalelių skaičius ir aplink jas susikondensuoja vandens lašeliai mums atrodantys kaip rūkas ar migla.
Alytuje rūkai dažniausiai tvyro virš Nemuno ir aplink jį (rytinė miesto dalis), o esant palankioms sąlygoms, jie greitai apima visas žemumose esančias miesto teritorijas ir vėliausiai atslenka į Vidzgirio ir Likiškėlių mikrorajonus bei dalį Dainavos/Putinų mikrorajonų.
Žiemą, kuomet atkeliauja šilta oro masė, o ant žemės tebebūna ledo ir sniego, formuojasi advekciniai rūkai. Šie rūkai, priešingai nei paminėti anksčiau, apima dideles šalies teritorijas. Tokių rūkų metu, tenka pastebėti, miesto centrinėje dalyje rūkas būna šiek tiek silpnesnis (matomumas geresnis) negu jo pakraščiuose.
Kitoje, jau trečioje, teksto dalyje papasakosiu jums apie nevienodai Alytaus mieste iškrentantį lietų, tirpstantį sniegą, o taip pat sužinosite kur vėjai būna stipriausi/silpniausi.
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika