Atsikėlę ankstų 2022 m. gruodžio 25-osios rytą su šeima leidomės į kelionę automobiliu iki Kalėdų Senelio rezidencijos, kuri įsikūrusi šiaurės Suomijoje, Laplandijos regione. Čia prasideda poliarinis ratas, lydimas šiaurės pašvaistės. „Nors kartą reikia Kalėdų Seneliui padėkoti už dovanas“, – šypsodamiesi pasakėme 9 metų dukrai, sėsdami į automobilį.
Kelionė automobiliu
Automobiliu įveikėme apie 3300 kilometrų. Kelionė truko 6 dienas: dvi dienas važiavome iki šiaurės Suomijos (Taline kėlėmės keltu), dvi dienas praleidome Kalėdų Senelio miestelyje ir per dvi dienas grįžome atgal į Lietuvą. Nors kelionei buvome pasiruošę ir „apie viską pagalvoję“ (pasiėmę įrankių dėžę, apklotų, kastuvą, degtukų, žvakių), bet nepagalvojome, kad gali perdegti automobilio lemputė. Daugiau kaip 300 kilometrų siaučiant pūgai važiavome su „viena akimi“. Adrenalino gavome. O kitą rytą susiradę artimiausią „Toyota“ atstovybę įsigijome dvi lemputes – „dėl visa ko“.
Kalėdų Senelio miestelis
Kalėdų Senelio rezidencija įsikūrusi už 8 kilometrų nuo Rovaniemi miestelio, kuris yra Suomijos šiaurinėje dalyje. Nors diena čia trumpa (navigacija apie 14.30 val. persijungia į naktinį režimą), bet šviesos ir jaukumo suteikia girliandų šviesos, kuriomis išpuoštas miestelis, kalėdinė muzika ir, žinoma, jausmas, kad tuoj pamatysi tikrą Kalėdų Senelį! Susitikimo su juo laukti reikia gyvoje eilėje. Mums pasisekė, joje stovėjome tik 45 minutes. Prasivėrus laukiamojo durims pamatėme savo krėsle sėdintį patį Kalėdų Senelį! Apie 2–3 minutes anglų kalba bendravo su mumis, paklausė, iš kur atvykome, kiek metų mergaitei, ar jai patiko kalėdinės dovanos. Dukrai buvo smalsu sužinoti, o kiek Kalėdų Seneliui metų? Atsakymą ji gavo. Bene labiausiai dukros akys sužibo, Seneliui pasiūlius jai mokytis Elfų mokykloje. Tik jis įspėjo, kad mokslas truks 99-erius metus. Dukros tai neišgąsdino, vaikščiodama po Kalėdų Senelio rezidenciją vis dairėsi, kur yra Elfų mokykla. Pabendravimą su Kalėdų Seneliu vainikuoja 50 eurų kainuojanti popierinė nuotrauka. Vieni pasakytų – brangu. Taip ir yra, bet pamatęs laimingas vaiko akis ir šypseną, nuoširdų tikėjimą Kalėdų Seneliu, ir pats jautiesi laimingas. Ir jeigu ta džiaugsmo akimirka įkainota pinigais, tebūnie. Bet patirtis ir geros emocijos neįkainojamos.
Aplankyti ir, žinoma, nusifotografuoti galima ir su Kalėdų Senelio žmona. Eilių čia nėra. Nuotraukos kaina 10 eurų. Tiesa, ne popierinės, o elektroninės fotografijos, kuri čia pat persiunčiama į el. paštą.
Pramogos žiemą
Išbandyti visas veiklas Kalėdų Senelio miestelyje reikia bent 2 dienų. Būtina nepamiršti, kad norint patirti vieną ar kitą pramogą, teks laukti eilėje, kartais ir kelias valandas. Pirmoji diena mums buvo pažintinė. Be susitikimo su Kalėdų Seneliu, jo žmona, taip pat važinėjome šiaurės elnių traukiamomis rogėmis, dukra – vaikišku sniego motociklu, susipažinome su kitomis su Kalėdų miestelio pramogomis. Tad antrąją viešnagės dieną jau žinojome, kur eisime: į Haskių ir „Snowman world“ pramogų parkus. Mat pirmosios dienos vakare tikėjęsi pasivažinėti haskių kinkiniu likome nieko nepešę. Visi laikai buvo rezervuoti. Mums pasiūlė ateiti kitos dienos ryte, bet važiavimo nepažadėjo. Kitą dieną norinčių pasivažinėti, kuriems taip pat buvo pasiūlyta ateiti ryte, nusidriekė eilė.
Pagaliau sėdėjome rogėse. 12 pakinkytų šunų vikriai bėgo snieguotu keliu. Posūkiuose rogės slysdavo į šoną, o purus sniegas, krentantis iš po šunų letenų, kuteno veidus. Prisimerkėme. Buvo labai įdomu stebėti, kaip šie protingi gyvūnai dirba komandoje. Vadeliotojas mums pasakė, kad suburti komandos iš atskirų šunų neįmanoma. Kiekvienas šuo turi savo vietą, kurioje jis geriausiai dirba. Pačius aktyviausius, energingiausius haskius kinko kinkinio pabaigoje. Mums dar nespėjus įsėsti į roges, jie muistėsi ir norėjo judėti, bet vadovaujantys šunys priekyje buvo ramūs ir nepajudėjo, kol negavo vadeliotojo komandos bėgti.
Viskas iš ledo
Antrąją viešnagės dieną pravėrėme „Snowman world“ (vert. „Sniego žmogaus pasaulio“) duris. Čia akį traukė iš ledo pagamintos kėdės, stalai, foteliai, ledo baras. Stiklinės irgi ledinės, skirtos mėgautis šaltais gėrimais. Ledo restorane galima papietauti. O nuo 20 val. prasideda diskoteka, kadangi vaikai į ją neįleidžiami, tad šokių ant ledo atsisakėme.
Be ledo baro ir restorano veikia čiuožykla (pačiūžos įskaičiuotos į kainą). Yra dvi čiuožyklos, nuo kurių reikia leistis ant pripučiamų ratų. Mano vaikystę priminė ledo čiuožykla, kurioje čiuožti galima tik atsisėdus ant užpakalio. Nusileidimas kietas, bet labai linksmas. Čiuožinėjo ir vaikai, ir suaugę. Yra ledo luitų labirintas. Pastarasis nedidelis, tad pasiklysti nebaisu. Pramogos (be maisto ir gėrimų) „Sniego žmogaus pasaulyje“ vienam asmeniui kainuoja 28 eurus.
Oras, kelias ir drabužiai
Važiuodami į šiaurę buvome nusiteikę šaltam orui ir šiltų drabužių turėjome pilną automobilio bagažinę. Bet Kalėdų Senelio kaimelyje temperatūra –8 laipsniai C (pragiedrėjus –15o C). Šalta nebuvo, nes daug judėjome. Sušilti galima užėjus į suvenyrų parduotuvę ar kavinę. Prie pramogų, kurių reikia laukti lauke, sukrauti nedideli laužai. Įklimpti važiuojant automobiliu vietinio susisiekimo keliais neįmanoma, nebent rinksitės miško kelią. Ilgos kelių atkarpos, dažnai po keliasdešimt kilometrų, apšviestos. Kadangi diena šiaurėje trumpa, beveik ant visų automobilių, kuriais važinėja suomiai, sumontuoti papildomi automobilių žibintai. Suomiai žiemą naudoja visas transporto priemones, įskaitant dviratį ir motorolerį. Pasitvirtina lietuviškas posakis: nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Pasmalsavome, jų automobiliai su geromis (dažniausiai naujomis) dygliuotomis padangomis, tad snieguotu keliu jie vairuoja drąsiai ir greitai.
Keliauti „ant ratų“ reikia išmokti ir apsišarvuoti kantrybe. Suomijoje važiuoti automobiliu sąlygos geros. Sustojus įsipilti kuro (benzino kaina mūsų kelionės metu svyravo nuo 1,78 iki 1,95 euro už litrą, dyzelino nuo 2 eurų už litrą) galima pavalgyti šilto maisto šalia degalinių įsikūrusiose nedidelėse maitinimo įstaigose (kartais sujungtose su prekybos centru). Susimokėjus nustatytą sumą galima rinktis iš mėsos, žuvies patiekalų, bulvių, ryžių, daržovių ir pan. Populiarus ir greitas maistas.
Įdomi patirtis ir neišdildomi įspūdžiai – tokia buvo mūsų kelionė į Laplandiją.
Jurgita Kanapickė