Rita Krušinskaitė
Lietuvos pieno gamintojai nusprendė daugiau nesitaikstyti su visoje Europos Sąjungoje žemiausiomis pieno supirkimo kainomis ir vasario 6-ąją susirinko į akciją „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) akcijos išvakarėse išplatino pranešimą, kuriame aiškino, kaip ketina spręsti pieno sektoriaus krizę.
Anot žemdirbių organizacinio štabo, akcijos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į aukštas pieno ir jo produktų kainas parduotuvėse ir neregėtas žemumas pasiekusias pieno supirkimo kainas, pradėti dialogą su perdirbėjais ir pardavėjais, kad kainų sąžiningumas būtų užtikrintas visuose lygmenyse, ir išsiaiškinti, kurioje pieno tiekimo grandinėje jis labiausiai pabrangsta bei kam atitenka didžioji pelno dalis. Akcijos simboliu ūkininkai ir šį kartą pasirinko žalią kryžių.
Minėtą dieną ūkininkai susirinko prie įvairiuose šalies miestuose įsikūrusių pieno perdirbėjų būstinių ir penkių didžiausių prekybos tinklų Vilniuje. Kol vieni ūkininkai stovėjo su plakatais ir išsakė savo reikalavimus perdirbėjams ir prekybininkams, kiti ėmėsi kitų kovos būdų – pieną gyventojams dalino nemokamai arba jį pylė ant laukų neduodami perdirbėjams. Toks protesto būdas prieš žemas žaliavinio pieno supirkimo kainas tęsiasi iki šiol.
Pieno gamintojus tiesiog žlugdo žaliavinio pieno supirkimo kainos, kritusios tiek, kad yra mažesnės nei jo savikaina. Supirkimo kaina nuo 47 centų sumažėjo iki 27 centų, o savikaina siekia apie 35 centus už litrą pieno. Ūkininkai pateikia ir pavyzdį – Čekijoje iš ūkininkų pienas nuperkamas po 50–57 centus, o pieno litras parduotuvėje kainuoja 1,7 euro. Lietuvoje už žaliavinį pieną mokama gerokai mažiau, o pieno litras vartotojui kainuoja 1,6 euro.
„Nesutinkame, kad dėl šios padėties nukentėtų silpniausia pieno produktų gamybos grandis – pieno ūkiai. Jiems gresia skaudžiausios pasekmės – veiklos atsisakymai ir bankrotai. Ypač tai aktualu turintiems finansinių bei europinės paramos įsipareigojimų, nebaigusiems investicinių projektų. Jau dabar aišku, kad tokia padėtis taptų nepakeliama mažiesiems pieno ūkiams. Todėl rinkų ir kainų svyravimų našta privalo vienodai dalintis visi – pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandinės dalyviai“, – pranešime teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
ŽŪM inicijuojamų teisės aktų keitimais bus siekiama, kad: žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas; kad kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami; kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Taip pat neatidėliojant bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku. Be to, ministerija siūlo visą pluoštą pagalbos priemonių pienininkams, kurių esmė lengvatinės paskolos.
Jau šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje numatyti susitikimai su modernizavimo projektus įgyvendinančiais ūkininkais – bus tariamasi dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.