Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Minėdami šią svarbią šventę, kviečiame visus Alytaus rajono gyventojus registruotis į žygį savo seniūnijoje ir, pasipuošus tautine atributika, žygiuoti takais garsių mūsų krašto žmonių, pagerbti didvyrius, kurių dėka esame laisvi ir nepriklausomi.
Alytaus rajone yra vietovių, su kuriomis susiję net trys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai. Vienas iš jų – Alfonsas Petrulis. Šiais metais minėsime jo gimimo 150 metų sukaktį.
A.Petrulis buvo ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, kunigas, bet ir lietuvių mokyklų bei draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius. Jis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar – Biržų rajonas), bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, nuo 1891 m. – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1895–1897 m. klausė paskaitų Lvovo (dabar – Ukraina) veterinarijos institute. 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Jau 1898 m. baigė seminarijos kursą ir išvyko į Sankt Peterburgą. Ketino tęsti studijas Dvasinėje akademijoje, bet nepritapo ir grįžo į Vilnių. 1899 m. A. Petrulis gavo kunigo įšventinimus, buvo paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru, po to tarnavo įvairių parapijų klebonu, o 1911 m. gavo paskyrimą į Pivašiūnus.
Jam pavestose parapijose visuomet rūpindavosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik tuomet vyravusia lenkų, bet ir lietuvių kalba. Pivašiūnuose gyventojų daugumą sudarė lietuviai, bet bažnytinės apeigos vyko lenkų kalba. A. Petrulis stengėsi, kad kalbų teisės būtų suvienodintos, rūpinosi parapijiečių kultūriniu, ekonominiu gyvenimu. Lietuviškas choras, Blaivybės draugija, lietuvių švietimo draugija „Rytas“, Ūkio ir Vartotojų draugijos – prie visų jų įsikūrimo prisidėjo veiklus kunigas. Jis pasirūpino netgi arbatinės blaivininkams atidarymu.
1919 m. Pivašiūnus užėmus lenkams, A. Petrulis buvo suimtas, po kurio laiko paleistas, o tada vėl suimtas. Jam pavyko pabėgti, pasitraukė į Kauną. Pivašiūnus sugrąžinus Lietuvai, kunigas grįžo į savo parapiją. Deja, jo sveikata ėjo vis prastyn, paskutiniaisiais gyvenimo metais A. Petrulis dažnai sirgo, gydėsi užsienyje – Vokietijoje ir Prancūzijoje. 1928 m. kovo 7 d. buvo perkeltas į Musninkus (Širvintų r.), ten ir mirė nuo širdies smūgio, eidamas 55-uosius gyvenimo metus. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.
Signataro atminimui 2006 m. Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas. Žygiuodami po šį kraštą, prisiminkime ir kunigą šviesuolį A. Petrulį.
Žygio Pivašiūnuose maršrutas: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios aikštelė (Trakų g. 6, Pivašiūnai). Toliau eisime Bundžių kaimo keliu iki Mikalavo, prie paminklinio kryžiaus pagerbsime „Dainavos“ apygardos partizanus. Žygį baigsime ten, kur ir pradėjome – Pivašiūnų bažnyčios aikštelėje. Žygio maršrutas – 11 km.
Kviečiame registruotis į šį žygį ir į žygius kitose seniūnijose. Primename, kad šiandien paskutinė diena registruotis į žygius, registracija vyksta telefonu +370 611 302 59.
Informaciją apie žygių maršrutus galite rasite: https://arsa.lt/index.php?576601878
Alytaus rajono savivaldybės informacija