Rankų darbo vaisinius saldainius gaminančių ūkio „Basa“ šeimininkų Birutės ir Arvydo Bozių laimingo gyvenimo receptas – įdomybių ir naujų galimybių paieškos.
Saldainiai, pavadinimu „Basa“
Šalia Druskininkų kurorto esančiame vaizdingame Kaziulių kaime Birutė ir Arvydas Boziai gamina vaisinius saldainius išskirtiniu pavadinimu „Basa“. „Gal kiek neįprastas pavadinimas saldainiams, tačiau mūsų šeimai reikšmingas, nes jame užkoduota mano, žmonos ir abiejų sūnų – Simo ir Arno vardai“, – paaiškino A. Bozys.
Prieš kelerius metus pradėję gaminti rankų darbo vaisinius saldainius, Boziai tapo pirmaisiais Druskininkų savivaldybės ūkininkais, kurių gaminiai notifikuoti „Rakto skylutės“ simboliu, reiškiančiu, kad juose įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių – jie palankesni sveikatai.
Anot B. Bozienės, jų su vyru gyvenimo variklis yra įdomybių ir naujų galimybių paieškos, todėl kai jos tėvų sode gausiai užderėjo rudeninių slyvų, veikli moteris sugalvojo gaminti vaisines pastiles. „Pabandėme, pavyko, patiko ir užsikabinome“, – „Dainavos žodžiui“ sakė moteris. Pirmiausia Birutės pagamintas pastiles testavo sava šeima, po to įvertino vaikų draugai mokykloje.
Natūralaus skonio
B. Bozienės gaminamus saldainius netruko pamėgti kurorto gyventojai ir svečiai, tad ūkininkai, norėdami, jog kuo daugiau žmonių galėtų mėgautis sveikais saldumynais, savo lėšomis ir jėgomis įsirengė šiuolaikišką saldainių gamybos cechą.
„Basos“ saldainiai gaminami be cukraus ir be dažiklių, tik iš natūralių braškių, aviečių, šilauogių, sausmedžių, juodųjų serbentų bei miško uogų ir obuolių, išskyrus moliūginius (labai vaikų mėgstamus), į kuriuos dedama šiek tiek cukraus. „Saldumo mūsų saldainiuose yra tiek, kiek turi pati uoga ir obuolys, įeinantis į visų saldainių sudėtį, suteikiantis pastilėms minkštumo ir lankstumo, bet nepakeičiantis ir neužgožiantis uogų skonio“, – aiškino visus receptus „Basos“ saldainiams sukūrusi profesionali kulinarė konditerė B. Bozienė.
Vaisius ir uogas saldainių gamybai Boziai užsiaugina patys arba prisiuogauja šalia sodybos esančiame miške. Nors druskininkiečiai pagamina tiek saldainių, kiek suspėja, tačiau baigiantis sezonui jų visada pritrūksta. Šią padėtį padėtų išspręsti ūkio plėtra, tačiau tai iš karto padidintų išlaidas bei biurokratinį krūvį, kurio nė vienas iš sutuoktinių bent kol kas nenorėtų užsikrauti.
„Basa“ saldainiais Boziai prekiauja Druskininkų turguje, siunčia per paštomatus į įvairius Lietuvos kampelius, o aplinkinių kaimų ir Druskininkų gyventojai atvažiuoja į namus. „Geriausia, kai žmogus perka turguje, tada jis pamato visą asortimentą ir gali išsirinkti labiausiai patikusius. Neapsisprendžiantiems, kokio skonio saldainius rinktis, patariu, kad rinktųsi su tomis uogomis, kokias mėgsta“, – akcentavo B. Bozienė.
Nemaža dalis Bozių ūkio produkcijos iškeliauja į užsienį kaip lietuviškos lauktuvės, ypač populiarūs yra saldainių miksai, sudėlioti iš valstybinės vėliavos spalvų ir liaudiškų audinių raštų motyvų.
„Reklamuoti papildomai mūsų saldainių nereikia, tai puikiai daro patys pirkėjai, perduodami atsiliepimus iš lūpų į lūpas“, – verslo įžvalgomis pasidalino B. Bozienė.
Augina įvairiaspalvius pomidorus
Birutė ir Arvydas daugelį metų daržoves augindavo tik savo šeimai. Apie prekybą pomidorais, lietuvių mėgstama ir pasaulyje pagal populiarumą ketvirtą vietą užimančia daržove, susimąstė turguje žvelgdami į senjorų porą, kuri ne vienerius metus sėkmingai jais prekiavo. „Pagalvojome, kodėl nepabandžius ir mums, juk ir turguje žmonės ieško ko nors įdomaus. Nusprendėme auginti ir prekiauti pomidorais, nuo tradicinių besiskiriančiais spalvomis, formomis“, – dar vieną mėgstamą veiklą atskleidė B. Bozienė.
Taip Bozių šiltnamiuose pradėjo augti žalsvi, gelsvi, dryžuoti, dideli ir maži, įvairiausių formų ir skonių pomidorai. Anot A. Bozio, pomidorus jie pirkėjams siūlo pagal savo metodiką. Į indelį, kuriame telpa apie kilogramas pomidorų, prideda įvairiausių jų rūšių, kad žmonės galėtų paragauti ir išsirinkti labiausiai patinkančius, o kitą kartą atėję nusipirktų būtent tos rūšies. Išskirtinius pomidorus Boziai tiekia originalius patiekalus gaminančiai kavinei, o praėjusiais metais jų išauginti pomidorai keliavo ir į „Sūrių šventę“.
Kiekvienam pomidoro daigui sutuoktiniai kasa duobę, į kurią pripila komposto, nes kitaip skurdžioje žemėje derlius nedžiugintų, be to, spalvoti pomidorai ir šiaip yra lepesni, veda mažiau vaisių. Vieną kartą, kai perpikuoja daigus, kad sustiprėtų šaknynas, pomidorai patręšiami ekologinėmis trąšomis.
Už pomidorus dzūkams tenka kovoti su kurkliais, kurių drėgnoje vietovėje apstu ir kurie kasmet dalį daigų nukerta. „Praėjusią vasarą mums į pagalbą atskrido kukučiai, labai mėgstantys kurklius, tad praradome tik 4 daigus“, – džiaugėsi A. Bozys sparnuotais pagalbininkais.
Kad išsaugotų pomidorų įvairovę, Boziai sėklas perka parduotuvėse, užsisako internetu, keičiasi su kitais augintojais. Pernai jų ūkyje augo 72 pomidorų veislės.
Dirba ir turi
„Nesame milijonieriai, bet iš savo ūkio galime laisvai pragyventi. Žinoma, kiekvieno žmogaus gerovės matas kitas. Mano požiūrį į namus ir gyvenimo kokybę labai pakeitė gyvenimas Skandinavijoje“, – teigė A. Bozys. Vyrui pritarė ir žmona: „Pati pradžia buvo sunkoka, tačiau esame laimingi, galime gyventi kaip norime, jei dar įstatymai būtų palankesni smulkiems ūkiams, būtų dar geriau.“
Apie saldainių gamybos plėtrą sutuoktiniai tvirtina negalvojantys, tačiau darbštūs ir sumanūs žmonės planų dėl veiklos plėtros turi. Mintyse kirba planai džiovinti pomidorus ir iš pomidorų gaminti aliejų.