Skaičiuojama, kad žmogus darbe vidutiniškai praleidžia apie trečdalį savo gyvenimo, norint šį laiką nugyventi prasmingai, reikėtų nebijoti iššūkių ir ne tik siekti patinkančio ir malonumą teikiančio darbo, bet taip pat išmokti jį derinti su savo asmeniniu gyvenimu, o svarbiausia – žinoti, kaip tinkamai pailsėti, kad kitą dieną naujus kasdienius iššūkius pavyktų pasitikti ne pavargusiems, o kupiniems energijos.
Specialistai teigia, kad darbą galima skirstyti į dvi rūšis – protinį ir fizinį. Vieni per dieną išvargina savo kūną, kiti – smegenis, todėl labai svarbu žinoti, kaip tinkamai atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, nes tai turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir darbo rezultatams.
„Tiems, kurie dirba fizinį darbą, natūraliai norisi ilsėtis pasyviai – pagulėti, paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą, o protinį darbą dirbantys žmonės turėtų daryti priešingai ir pasistengti „išjungti“ smegenis sportuojant, išeinant pasivaikščioti arba, jei mėgsta, medituojant ar užsiimant joga“, – teigia psichologas Marius Daugelavičius.
Anot jo, šiuolaikinėje visuomenėje įsivyravus sparčiam gyvenimo tempui, daugelis žmonių grįžę namo po darbo nori tiesiog naršyti socialiniuose tinkluose ar žiūrėti mėgstamą serialą. Nors kartais tokia veikla ir gali padėti nukreipti dėmesį, pailsėti, tačiau kasdienybę vertėtų paįvairinti ir kitokiomis veiklomis. Pavyzdžiui, išbandyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė per sunku, kas verčia išeiti iš savo komforto zonos, nes būtent tokios veiklos kartais gali maloniai nustebinti.
Poilsiui įtakos turi aplinka
Pastebima, kad tai, kas bus veikiama po darbo, gali nulemti ir supanti aplinka – pati darbovietė bei santykiai su kolegomis. Šiandien didelė dalis įmonių siūlo papildomas naudas, taip siekdami padėti savo darbuotojams atsiriboti nuo darbo ir pailsėti – daugelis turi įsirengę sporto klubus biuruose arba dovanoja jų narystes, sveikatos draudimus, papildomas atostogų arba sveikatingumo dienas.
Kaip teigia lietuvių itin mėgstamoje Švedijoje fasadų apdailos darbus siūlančios įmonės „Kovenda“ veiklos vadovė Rita Kucinienė, tokios papildomos naudos siūlomos ir Švedijoje, tačiau, anot jos, daug kas priklauso ir nuo pačio požiūrio į darbuotoją.
„Pastebime, kad lietuviai atvykę dirbti į Švediją patys linkę išbandyti ką nors naujo vien dėl to, kad darbe jie jaučiasi motyvuoti ir reikalingi. Mėgstama kartu išgerti kavos, kartais padaryti mankštas. Visas bendravimas yra grįstas žmogiškumu – užsakovas kviečia visus pietų, paklausia, kaip sekasi“,– pasakoja R. Kucinienė.
Ji priduria, kad skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos yra ir daugiau. Pavyzdžiui, jei Švedijoje užduosite klausimą: „Ką veiki gyvenime?“ – visuomet sulauksite atsakymo apie pomėgius po darbo, o Lietuvoje didžioji dalis žmonių gavę tokį klausimą papasakotų apie savo profesinę veiklą. Vis dėlto nepaisant kultūrinių skirtumų, čia atvykę lietuviai gana nesunkiai prisitaiko prie vietos gyventojų įpročių ir patys juos perima.
„Į Švediją atvykę darbų vadovai atranda dviračius, vaikščiojimą, pažintinius takus, bėgimą. Beveik prie kiekvieno daugiabučio įrengti dviračių ir pasivaikščiojimo takai, kurie veda į didesnius parkus. Nuolat matydami po darbo gamtoje itin aktyviai laiką leidžiančius švedus ir patys lietuviai keičia savo laisvalaikį į aktyvesnį“, – sako R. Kucinienė.
Į Švediją dirbti atvykę fasadų apdailos specialistai ir mūrininkai dažniau renkasi žvejybą, nes čia tai – nemokama pramoga. Be to, skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje, ypač pietinėje dalyje, itin gausu įvairių vandens telkinių, prie kurių galima ramiai praleisti savaitgalio popietę.
Darbdavio įtaką kokybiškam darbuotojų poilsiui įžvelgia ir psichologas M. Daugelavičius, tačiau anot jo, tokia įtaka – labai nevienareikšmiška. „Pirmiausia reikėtų atskirti nuovargį ir stresą. Jei galvoje sukasi mintys apie darbe patirtą spaudimą, neigiamą kolegų ir darbdavio požiūrį, abejonės dėl pasirinktos karjeros, tampa sunku nurimti ar užmigti, vadinasi, patiriame įtampą, tokiu atveju geriausia išsikrauti ir atsipalaiduoti sportuojant. Jausdamas nuovargį, žmogus nebūtinai jaus įtampą – tokiais atvejais reikėtų pailsinti kūną.
Įtampa yra psichologinis reiškinys, kylantis sulaikant emocijas savyje. Jeigu jaučiamos užgniaužtos emocijos, nebepakanka tiesiog nukreipti dėmesį, jas geriausia būtų išlieti. Dėmesio nukreipimas neleidžia kauptis emocijoms, tačiau jeigu jos visgi susikaupia, reikėtų rasti būdų jas išlieti. Fizinė veikla, sportas yra vieni iš tokių“, – sako M. Daugelavičius.
Lietuviai perima gerąsias praktikas
Kaip teigia M. Daugelavičius, gamta yra vienas geriausių būdų pailsėti, tačiau tie, kurie tokios galimybės neturi, pailsėti gali ir taikydami specialias praktikas tiesiog savo namuose. Pavyzdžiui, jei visą dieną dirbate fizinį darbą, geriausia grįžus namo atpalaiduoti kūną, o tam puikiai tinka karšta vonia. Dirbantys protinį darbą, gali atlikti kvėpavimo pratimus, taikyti teigiamą vizualizaciją, paklausyti atpalaiduojančios muzikos. Galima įsivaizduoti save sėdintį miške, išgirsti ošiančių medžių garsą, pajusti vėjelio šiurenimą plaukuose arba išvysti save, gulintį prie ežero, kai kūną švelniai šildo saulutė. Gamtos įsivaizdavimas visada veikia labai atpalaiduojančiai.
„Nereikėtų galvoti apie savo tikslus, pavyzdžiui, svajonių automobilį, nes tai gali susisieti su papildomu darbu, pinigų trūkumu ir poilsio nebeliks. Nemokantys vizualizuoti paprasčiausiai gali prisiminti laiką, kai jiems buvo labai gera. Taip pat galima taikyti kvapų terapiją, tam tinka, pavyzdžiui, smilkalai, eteriniai aliejai“, – pataria M. Daugelavičius.
Vis dėlto norintys vakarais po darbo išeiti iš namų, labai dažnai po darbo renkasi ir sporto sales, grupines treniruotes, baseinus. Švedijoje, kaip sako „Kovenda“ veiklos vadovė R. Kucinienė, populiarus ir toks sportas kaip badmintonas, padelis, skvošas – Lietuvoje tokios veiklos šiandien irgi vis labiau populiarėja.
„Statybų sektoriuje lietuviai tikrai perima geriausias praktikas iš švedų, tačiau kasdieniame gyvenime geriausiomis praktikomis mes apsikeičiame. Mes iš švedų mokomės į darbą žiūrėti kitaip, atsipalaiduoti ir pailsėti, o jie mus giria už kruopštumą ir atidumą, dėl kurio mums neretai ir reikia prisiminti ir išmokti pailsėti“, – sako R. Kucinienė.
Brigita Budrytė-Mačiulskienė, „Budinti Komunikacija“