Muzikantas, kultūros darbuotojas 56-erių Juozas Adomaitis Teizuose, Lazdijų rajone, vadovauja keliems kolektyvams ir ansambliams, dalyvauja kitų kolektyvų veikloje ir groja vestuvėse. Padėjęs sutuokti šimtus Dzūkijos krašto porų, džiaugiasi, kad jo pėdomis seka ir sūnus.
J. Adomaitis gimė Cibiliekų kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Baigė Krokialaukio vidurinę mokyklą.
Muzikinį instrumentą į rankas Juozas paėmė būdamas 5-erių. „Gimiau su akordeonu“, – šypsosi pašnekovas. Pirmąjį akordeoną dovanų jam nupirko tėvas. Jis ir paskatino sūnų žengti muzikos keliu. „Tėvas grįždamas ir Palangos (tuomet darbovietės už darbą skirdavo kelialapius) man parvežė akordeoną. Po metų jam grįžus iš Palangos, aš, šešiametis, jį pasitikau jau su maršu“, – linksmai pasakoja Juozas.
J. Adomaitis – savamokslis muzikantas. Muzikos kursų ar išsilavinimo šioje srityje neturi. Bet jaučia muziką, kuri vyrą užburia ir nepaleidžia. Gal todėl jis groti ir išmoko pats. Vyro tėvai buvo dainingi, ypač tėvas Juozas, kuris giedojo bažnyčios chore.
Krokialaukio vidurinėje mokykloje jaunuolio talentą muzikai ir akordeono valdymo meną pastebėjo muzikos mokytojas, tad Juozas buvo pakviestas į akordeonininkų būrelį. Baigęs vidurinę, vyras pasirinko mechaniko specialybę Daugų technologijos ir verslo mokykloje. Šypsosi: „Ten taip pat grojau, bet nebaigiau mokslų“. Vėliau mokėsi Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje.
Vestuvėse rado žmoną
Paauglystėje Juozas turėjo drąsos ir pasitikėjimo savimi, tad nuo 16-os metų nėrė į vestuvių muzikantų būrį. Grojo su vietos vestuvių muzikantais. Per vasarą atgrodavo iki 20 vestuvių. „Varėme, kaip pasiutę“, – kalbėjo J. Adomaitis. Pašnekovas sako, kad ir žmoną vestuvėse susirado. Šeimą sukūrė būdamas 19 metų. „Pamergę Laimą nukabinau vestuvėse, kurios vyko Ąžuoliniuose“, – atviravo J. Adomaitis.
Dirbti jis pradėjo nuo 18-os. Pirmoji darbovietė – Ąžuolinių kultūros namai, meno vadovo pareigos. Vėliau Kumečių, Stebulių, dabar Teizų kultūros namuose pašnekovas vadovauja kolektyvams. Juozas taip pat dirbo Lazdijų rajono kaimo mokyklose muzikos mokytoju. Tarybinėje armijoje netarnavo. „Nebuvo kada per grojimus, o ir durnų pašėlusių muzikantų ten nereikėjo“, – šmaikštauja.
Muzika – gyvenimo pagrindas
Su žmona Laima užaugino sūnų ir dukrą. Džiaugiasi, kad sūnus iš tėvo paveldėjo gabumus ir pomėgį muzikai. „Groja klavišiniais ir puikiai dainuoja“, – sako Juozas. Dukra gyvena Anglijoje jau beveik 20 metų.
„Muzika – pragyvenimo šaltinis ir mano viso gyvenimo pagrindas. Groju, nes kad daugiau nieko ir nemoku. Dabar pradėjau rimčiau ūkininkauti. Auginu 2 ha bulvių. Galiu atvežti“, – šypsosi naujai iškeptas ūkininkas Juozas.
Prisiminus tuos laikus, tai nei vienos vestuvės neapsieidavo be vestuvių muzikantų ir jų šposų. Dabar, pasikeitus madoms, neretai juos keičia renginių vedėjai, didžėjai. „Anksčiau vestuvės truko mažiausiai dvi dienas. O dabar – vienas vakaras ir tas tik ot“, – skirtumus vardija pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad vis tik atsiranda jaunųjų, kurie nori tuoktis pagal senuosius lietuvių papročius. „Šią vasarą turėsime vestuves kaip priklauso, dviejų dienų, su išleidimais, kėlimais, su piršlio korimu“, – tęsia muzikantas pažymėdamas, kad anksčiau užsakovai geru muzikantu laikė mokantį dainuoti 100 dainų, o dabar ir 400 nežinia, ar pakanka.
Pasak Juozo, visokių juokelių buvo vestuvėse, bet niekada nebuvo muštynių, grumtynių ar kitų nemalonių įvykių.
J. Adomaitis svajoja tapti seneliu, bet nebūtų muzikantas, jeigu nesuskeltų šposo – vaikai vis dar šeimų nesukūrę!
Juozas visur spėja. Ir vestuvėse groja, ir Simno vyrų ansamblyje „Credo“ dalyvauja, taip pat vadovauja 3 Lazdijų rajono kolektyvams: moterų ansambliui, duetui ir liaudiškos muzikos kapelai.
Beje, interviu Juozas davė važiuodamas automobiliu pakeliui į Lazdijų rajono globos namus. Ten numatytas renginys. Vyriškio užimtumas beprotiškas! Tad J. Adomaičiui linkime neišsenkančios energijos ir sveikatos!
Danielius Jakubavičius