„Daug žmonių myli Italiją, daug žmonių mėgsta keliauti, dar daugiau mėgsta skaityti knygas ir, aišku, daugelis iš čia susirinkusiųjų mėgsta ir sunkųjį metalą. Ir turbūt šis mūsų susitikimas ir bus „persunktas“ viskuo, ką aš ką tik paminėjau: tai ir kelionės, įspūdžiai, kažkokie pamąstymai, vietos yra ir „sunkiajai“ muzikai, o visa tai telpa į vieną labai gražų žodį – kultūra, nuo kurios Simonas yra neatsiejamas“, – ausis glostančiais žodžiais susitikimą su profesionaliu gidu, rašytoju Simonu Jurkevičiumi pradėjo Vija Kudzienė, kuri pokalbio vingrybes it vilnos siūlus „vyniojo“ visą jaukų vakarą.
Autorius prisistatymą pradėjo savo sąsajų su Alytaus miestu atskleidimu: čia jis laikė vairavimo egzaminą bei pirko pirmąją savo gitarą. O štai jo močiutė, atvykusi iš Druskininkų paklausyti, ką jos anūkas papasakos, gyrė jį už puikią knygą ir pastebėjo, kad Simono šaknys yra Alytuje, o tai daug ką pasako. Visiems buvo be galo įdomu išgirsti – kur gi driekiasi tos gido profesijos ištakos ir nenusivylė išgirdę tikrai smagią istoriją: Simonas juo tapo būdamas vos 13 metų, nes tėvams netikėtai išvykus į diplomatinę kelionę (ir kaipgi nevyksi, kai turi galimybę iš arti pamatyti popiežių Joną Paulių II ir Kubos prezidentą Fidelį Kastro?) jis turėjo perimti jau suorganizuotos ir keliautojų laukiamos ekskursijos reikalus. Bet sekėsi puikiai ir vyras tik vėliau oficialiai įgijo gido specialybę, nes reikėjo diplomo, nors su šypsena veide atsimena, jog dažnai tekdavo ir klystančius dėstytojus „pataisyti“.
Publikai rūpėjo sužinoti ne tik apie ką ši akį traukianti knyga „Velniškoji super profesija. Gido dienoraštis“, bet ir išgirsti jos pavadinimo atsiradimo istoriją. Vija pastebėjo, kad šis leidinys nėra kelionių gidas – tai asmeniai įspūdžiai ir istorijos apie žmones, o Simonas papildė, kad knyga tikrai nuoširdžiai bei atvirai atskleidžia ne tokią malonią jo darbo pusę: vien ko vertos istorijos apie „kosmonautus“ t. y. keliautojus, kurie pareikalauja iš tavęs paskutinės kantrybės likučių ir kas antrame žingsnyje kartoja klausimą „O kas čia?“. Tada supranti, kad gidas ne tik gerai kultūrą ir istoriją išmanantis žmogus, bet ir psichologas, finansininkas bei medikas viename asmenyje, nes netikėtų situacijų išvengti neįmanoma.
Miestai Simono knygoje yra tapatinami su žmonėmis (pvz. Oslas primena serijinį žudiką iš filmo „Amerikos psichopatas“), kas kūriniui suteikia dar daugiau šarmo. Bet kodėl tiek daug pasaulio matęs žmogus pasirinko grįžti gyventi į Lietuvą, o ne likti saulėtoje ir šurmuliuojančioje Italijoje? „Italiją laikau savo namais, bet antrais namais. Save įvardinti italu, turbūt, būtų neteisinga savo paties sąžinės atžvilgiu. Mano šaknys ir mano kraujas yra čia, Lietuvoje. Kitos priežastys yra daug buitiškesnės. Nes, tikrai, pats išvažiavimas iš Romos skamba kaip kvailystė. Jeigu tu atvažiavai tik atostogauti į tą šalį, tai taip – viskas yra gerai, bet kai reikia ten gyventi – ten pragaras žemėje. Tiesiog, Lietuvoje gyventi yra daug paprasčiau, čia yra faktas. Dalykai, apie kuriuos nesusimąstai, tačiau jie pas mus yra sutaupantys daug laiko ir svarbiausia gyvybinės energijos.“, – pasakojo bibliotekos svečias S. Jurkevičius.
Knyga baigiama 7 patarimais, kaip keliautojui elgtis su gido paslaugas teikiančiu žmogumi. Ir iš tikrųjų, turistai turbūt per retai susimąsto apie tai, iš kokios perspektyvos juos regi gidai, ir todėl leidžia sau kartais pabūti (Simono žodžiais tariant) „kosmonautais“. Knyga kupina nesuvaidintų emocijų, refleksyvių apmąstymų ir, svarbiausia, be jokių pagražinimų – tokia, kokia ir yra gido kasdienybė!
Nuotr. Ilonos Krupavičienės
Indrė Navickė