Rokas Stepankevičius iš Plikionių kaimo, Alovės seniūnijos, nesirenka lengvo ūkininko kelio ir nekreipia dėmesio į aplinkinių pašaipas, kad šalia tradicinio ūkininkavo įtraukia ir naujausius „žaislus“. Baigęs virėjo mokslus, Rokas vairuoja modernias žemės ūkio transporto priemones ir plėtoja jaunojo ūkininko ūkį. Apie perspektyvų ūkį ir naujoves pokalbis su R. Stepankevičiumi.
Linos ir Audriaus Stepankevičių šeimoje 2 sūnūs: 25-erių metų Rokas ir 30-ies metų Marius. Abu sūnus nevedę, kartu su tėvais ūkininkauja gimtuose Plikionyse.
Šeimos vyrų ūkiai atskiri, bet vieni kitiems padeda. Per tris ūkius valdo apie 200 ha. Ūkininkų žemės išsidėsčiusios nuo Dovainiškių iki Alovės kaimų. Nemažą dalį žemės nuomoja. Rokas ūkį dar tik kuria, pradeda nuo 15 ha žemės. Jaunasis ūkininkas šypsosi ir kalba, kad žemės trauką pradėjo jausti nuo mažens: „Kuomet pradėjau šliaužioti žeme.“ Jis nuo 14 metų vairuoja traktorių, o sulaukęs 16 metų savo kišenėje jau laikė traktorininko pažymėjimą.
Pašnekovas mokėsi Alovės pagrindinėje mokykloje, o Alytaus profesinio rengimo centre įgijo virėjo specialybę. „Varžtus sukti moku, su technika elgtis moku, o valgyti gaminti nemokėjau, tai pasirinkau šią specialybę“, – šypsosi Rokas pridurdamas, kad pasirinktos specialybės nesigaili. R. Stepankevičius sako: „Žmona manęs nepagąsdins, kad valgyti nedarys“.
Ūkis mišrus
Jaunojo ūkininko šeimos ūkis mišrus. „Mano tėvukas laiko apie 40 pieninių galvijų, bičių, vištų. Brolis Marius – mėsinius galvijus ir javus. O mano ūkis taip pat bus mišrus: mėsiniai galvijai, augalininkystė ir dedeklės vištos“, – pasakoja Rokas. Paklaustas apie žmoną, pašnekovas sako: „Specialiai neieškau, kada papuls tada ir bus“.
Prie ūkio darbų netrūksta. Rokas keliasi nuo ankstaus ryto, padeda tėvams, nors prasitaria, kad retkarčiais rytais mėgsta pasnausti. Vėliau laukia dienos darbai su technika. „Man ūkis yra hobis, aš nuo jo nepavargstu. Tai ir mano poilsis“, – kalba Rokas. Jis pastebi, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika nuo naudotos prieš 15 metų labai skiriasi. „Išlipęs iš rusiško MTZ nieko nenorėdavau. Dabar išlipus iš naujo traktoriaus, galima per naktį ir pauliavoti“, – linksmai kalba pašnekovas. Tokio komfortabilaus traktoriaus kaina prasideda nuo 60 tūkst. eurų. Pasak ūkininko, traktorius geresnis už paties turimą lengvąjį automobilį. „Vienkartinis traktoriaus aptarnavimas, keičiant tepalus, filtrus ir kitus reikalingus įrenginius, kainuoja apie 2000 eurų“, – tęsia Rokas.
Jaunasis ūkininkas atviras naujovėms. Jis domisi agrodronu, kurio kaina 30–35 tūkst. eurų. Rokas džiaugiasi, kad jaunus ūkininkus remia Europos Sąjunga, tad jie gali susigrąžinti apie 70 proc. lėšų už technikos priemones. Be to, R. Stepankevičius mąsto kitaip – skaičiuoja ne tik drono kainą, bet pajamas, kurių ūkininkas negaus, jeigu laiku nenupurkš lauko. Toks dronas, kitų ūkininkų vadinamas „žaislu“, jo laukuose turėtų atsirasti iki 2025 metų. „Droną jau bandau. Stoviu šalia lauko, o dronas dirba mano darbą. Javai nesitrina. Ir augalams geriau. Pavyzdžiui, kukurūzams. Jie išauga į tokį aukštį, kuomet technika važiuoti jau negalima, o nupurkšti reikia. Dėl to išsaugoma daugiau derliaus“, – apie ūkininko darbo specifiką kalba Rokas. Įdomumo dėlei, per valandą agrodronas gali nupurkšti iki 15 ha ploto.
Pasigenda vienybės
R. Stepankevičius pasigenda ūkininkų vienybės ir argumentuoto žodžio. „Per daug ūkininkai tyli, bet tikiu, kad ateis diena, kuomet jiems trūks kantrybė. Pabendrauju su Norvegijos ūkininkais. Ten jie vertinami. Kuomet važiuoja keliu, lengvosios mašinos juos praleidžia. O Lietuvoje plėšo akis“, – teigia Rokas. Sau pašnekovas linki: „kad jaunatviškas durnumas neišgaruotų ir dar labiau įsitraukčiau į naujas technologijas“. Beje, Rokas su broliu Mariumi kitą savaitę planuoja organizuoti šienapjūtės atidarymą. Sveikintinos iniciatyvos! Linkime tik sėkmės!